Lotynų Amerikos šaliai, kenčiančiai nuo korupcijos, skurdo ir nusikalstamumo, šis politikas, daugelio vadinamas tiesiog AMLO, žada radikalių pokyčių po 89 metų trukusios padėties, kai Meksikai pakaitomis vadovavo dvi partijos.
Atrodo, kad tokiems jo užmojams, pritaria Meksikos žmonės: liepos 1-ąją A. M. Lopezas Obradoras triumfavo prezidento rinkimuose, o jį palaikanti koalicija, vadovaujama partijos „Morena“, kurią A. M. Lopezas Obradoras įkūrė vos prieš ketverius metus, užsitikrino daugumą abiejuose Kongreso rūmuose.
Šis pirmasis kairuolio triumfas būtų didžiausia pergalė bet kuriam prezidentui nuo 2000 metų, kai Meksikai perėjo prie daugpartinio valdymo.
Vis dėlto kandumu pasižyminti žilagalvis lyderis iš savo nepopuliaraus pirmtako Enrique Penos Nietos (Enrikės Penjos Njetos) paveldėjo virtinę keblių problemų.
Tarp šių iššūkių yra giliai įsišaknijusi korupcija, karo su narkotikų kontrabandininkų karteliais kurstomas brutalus smurtas ir 6 tūkst. migrantų iš Centrinės Amerikos karavanas, apsistojęs prie JAV ir Meksikos sienos. Dar vienu minų lauku yra virtusi diplomatija su Meksikos didžiąja šiaurine šiaurine kaimyne, ten į valdžią atėjus prezidentui Donaldui Trumpui.
AMLO – 65-erių buvęs protestuotojų lyderis ir Meksiko meras – kol kas neatskleidė, kaip konkrečiai spręs minėtas problemas.
Kritikai laiko jį autoritariniu radikalu.
Nepaisant jo pažadų, kad naujoji vyriausybė bus finansiškai atsakinga ir vykdys verslui palankią politiką, rinkos nerimauja dėl Lotynų Amerikos antrosios pagal dydį valstybės ateities: Meksikos biržos indeksai ir peso vertė pastarosiomis savaitėmis smuko.
Tačiau A. M. Lopezas Obradoras tokių nuogąstavimų nesureikšmina ir žada būti geriausiu prezidentu per visą Meksikos istoriją.
Norėdamas asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad rimtai žiūri į kovą su korupcija ir griežtą taupymą, jis planuoja atsisakyti prezidento rezidencijos ir gyventi savo kukliuose namuose, parduoti prezidento lėktuvą ir naudotis komercinėmis oro linijomis, apkarpyti savo atlyginimą 60 proc. ir atleisti asmens sargybinių komandą.
Stiliaus pokyčiai
Jo inauguracija taip pat bus nepanaši į jokio kito prezidento prisaikdinimą.
Po įprasto renginio – priesaikos davimo ir prezidento juostos užvilkimo Kongrese – AMLO planuoja nuvykti į Meksiko centrinę Konstitucijos (Zocalo) aikštę, kur dalyvaus spalvingoje čiabuvių ceremonijoje, per kurią jam bus įteikta genties vado lazda.
Aikštėje, kur garsūs muzikantai surengs virtinę pasirodymų, turėtų susirinkti didžiulė jo šalininkų minia, o naujasis prezidentas pasakys antrą kalbą iš netoliese esančių Nacionalinių rūmų.
Toje jau seniai nebenaudojamoje valdžios būstinėje A. M. Lopezas Obradoras ketina įkurti savo biurus ir taip išsiųsti žinią, kokius pokyčius simbolizuoja jo atėjimas į valdžią.
Šie rūmai, kurių istorija siekia actekų imperijos laikus ir kurių sienas freskomis ištapė garsus menininkas ir komunistas Diego Rivera,, iš esmės skiriasi nuo dabartinės prezidento rezidencijos „Los Pinos“ – didžiulio komplekso, įsikūrusio nuo sostinės triukšmo izoliuotame parke.
Svečių sąraše yra grupė regiono prezidentų. Vienas iš jų, Meksikos konservatyviosios opozicijos nusivylimui, yra krizę išgyvenančios Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras).
Be to, ceremonijoje dalyvaus Ispanijos karalius Felipe VI ir JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas). Pastarąjį lydės D. Trumpo duktė ir prezidento patarėja Ivanka Trump (Ivanka Tramp).
D. Trumpas, šiuo metu viešintis Argentinoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikimą, užmezgė stebėtinai šiltus santykius su A. M. Lopezu Obradoru, nors šiam „medaus mėnesiui“ grėsmę kelia minėtas migrantų karavanas.
Amerikiečių lyderis spaudžia AMLO pasirašyti susitarimą, pagal kurį prieglobsčio prašytojai būtų laikomi Meksikos teritorijoje, kol Jungtinės Valstijos nagrinėja jų prašymus.
A. M. Lopezu Obradoro paskirtas užsienio reikalų ministras Marcelo Ebrarbas ketina sekmadienį Vašingtone aptarti šį klausimą su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo.