Ketvirtadienį buvęs jo teisininkas Michaelas Cohenas pripažino, jog melavo Kongresui, norėdamas nuslėpti, kad 2016 metais per Respublikonų partijos pirminius rinkimus D. Trumpo vardu derėjosi dėl dangoraižio „Trump Tower“ statybų Maskvoje.
„Na, aš supratau! Esu labai geras (nekilnojamojo turto) vystytojas, gyvenu sau laimingai, bet pamatau, kad mūsų šalis, švelniai pasakius, eina ne į tą pusę“, – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Nepaisant visų kliūčių, nusprendžiu siekti prezidento posto ir toliau vadovauju savo labai teisėtam ir labai geram verslui. Jau kalbėjau apie tai per rinkimų kampaniją, – tęsė jis savo komentare, kurį parašė dalyvaudamas G-20 viršūnių susitikime Argentinoje.
„Tik patikrinau galimybę statyti pastatą kur nors Rusijoje, – rašė respublikonų lyderis. – Į tai neįdėjau jokių pinigų, jokių garantijų ir šio projekto nevysčiau. Raganų medžioklė!“
Tuo metu M. Cohenas, kažkada viešai pasakęs, jog sutiktų pats gauti kulką, kad apsaugotų respublikonų milijardierių, prisipažino melavęs savo rašytiniuose parodymuose Kongresui, jog visos diskusijos dėl „Trump Tower“ statybų Maskvoje projekto baigėsi 2016 metų sausį, nors iš tikrųjų jos tęsėsi iki tų metų birželio.
Kitaip nei savo pirmuosiuose parodymuose, M. Cohenas sakė, kad šis projektas buvo daug kartų aptarinėtas su bendrove jau po 2016 metų sausio, o apie pastangas gauti Rusijos valdžios pritarimą buvo kalbėta tų pačių metų birželį.
M. Cohenas taip pat planavo dėl šio projekto vykti į Rusiją. 2016 metais jam buvo pasiūlyta galimybė susitikti su Rusijos prezidentu arba ministru pirmininku vieno Rusijoje vykusio forumo užkulisiuose 2016 metų birželį.
Po kelių savaičių, tų pačių metų liepą, D. Trumpas tapo respublikonų kandidatu į prezidentus.
Ketvirtadienį D. Trumpas pareiškė, kad M. Cohenas yra „silpnas žmogus“, ir pabrėžė, kad šio statybų projekto galiausiai buvo atsisakyta.
„Jis meluoja apie projektą, apie kurį visi žinojo“, – pareiškė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, prieš išvykdamas į dvi dienas truksiantį pasaulio viršūnių susitikimą Argentinoje.
Po to jis staiga atšaukė jau patvirtintą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Buenos Airėse.
Savo sprendimą jis pagrindė tuo, kad Maskva tebelaiko grupę ukrainiečių karinių jūrų pajėgų narių, paimtų į nelaisvę per praeitą savaitgalį įvykusį incidentą Kerčės sąsiauryje.