Respublikono Ronaldo Johnsono ir demokrato Christopherio Murphy pasiūlytai rezoliucijai buvo pritarta vienbalsiai.
„Šiandien Senatas ėmėsi priemonių ir pasiuntė aiškų signalą prezidentui Vladimirui Putinui, kad mes netoleruosime jo vyriausybės agresijos prieš Ukrainą Azovo jūroje. Ryžtingai smerkiame bet kokius karinus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama vienašališkai keisti tarptautines taisykles“, – sakė Ch. Murphy.
Kaip informuoja „The Hill“, rezoliucijoje griežtai smerkiami Rusijos veiksmai ir reikalaujama Maskvos nedelsiant paleisti sulaikytų Ukrainos laivų įgulas.
Rezoliucijoje taip pat įspėjama, kad konfrontacija prie Krymo pusiasalio krantų destabilizuoja regioną ir toliau didina įtampą.
Senatas ragina „tarptautinę bendriją vieningai nepritarti Rusijos vyriausybės veiksmams Kerčės sąsiauryje, nes jie pažeidžia pagrindinius tarptautinės teisės principus, liečiančius visas valstybes“.
Lapkričio 25 dieną Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus. Maskva tvirtina, kad Ukrainos laivai neteisėtai įplaukė į jos teritorinius vandenis, kurie yra 2014 metais aneksuoto Krymo dalis, ir tyčia išprovokavo konfliktą.
Kijevas savo ruožtu kaltina Rusiją pradėjus „naują agresijos etapą“.
Smarkiai padidėjus įtampai nuogąstaujama, kad gali kilti platesnio masto eskalacija.
Trumpas atšaukė susitikimą su Putinu G-20 viršūnių suvažiavime
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu artėjančiame G-20 viršūnių suvažiavime Argentinoje.
Artėjantį G-20 šalių lyderių susitikimą Argentinos sostinėje Buenos Airėse temdo savaitgalį įvykusi konfrontacija Kerčės sąsiauryje, per kurią Rusija apšaudė ir užgrobė tris ukrainiečių laivus. Dėl šio incidento D. Trumpas jau anksčiau grasino atšaukti susitikimą su V. Putinu.
„Lėktuve aš gaunu visą informaciją, kas vyksta šioje srityje, nes nuo to priklausys, ką mes darysime“, – tebebūdamas Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Jis pridūrė, jog susitikimą su V. Putinu laiko „labai svarbiu“.
Anksčiau planuotą susitikimą tvirtino ir Kremlius. „Vašingtonas patvirtino susitikimą (įvyksiant)", – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anksčiau D. Trumpas perspėjo, kad praeitą savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykęs incidentas, per kurį Rusija užgrobė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus, gali sužlugdyti Argentinoje planuotas surengti derybas.
D. Trumpas sprendimą atšaukti planuotą susitikimą su V. Putinu paskelbė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Baltuosiuose rūmuose pareiškė, jog Argentinoje vyksiantis G-20 renginys yra „labai geras laikas“ susitikti su Rusijos vadovu.
Savo sprendimą D. Trumpas motyvavo tuo, kad Maskva tebelaiko grupę Ukrainos karinių jūrų pajėgų narių, paimtų į nelaisvę per lapkričio 25 dieną įvykusį incidentą Kerčės sąsiauryje, kai Rusija apšaudė ir užgrobė tris ukrainiečių laivus.
V. Putino ir D. Trumpo derybos Buenos Airėse turėjo įvykti šeštadienį.
Kremlius „apgailestauja“
Maskva apgailestauja dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo atšaukti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, turėjusį įvykti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) forumo Argentinoje kuluaruose, pareiškė Kremlius.
„Apgailestaujame dėl Amerikos administracijos sprendimo atšaukti Buenos Airėse planuotą prezidentų susitikimą“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
„Tai reiškia, kad svarbių tarptautinės ir dvišalės darbotvarkės klausimų aptarimas atidedamas neribotam laikui“, – sakė jis.
D. Peskovas pridūrė, kad V. Putinas „pasirengęs palaikyti kontaktus su savo kolega iš Amerikos“.
Kerčės sąsiauryje sulaikyti ukrainiečių jūrininkai perkelti į Maskvą
DELFI primena, kad Krymo teismai šią savaitę leido dviem mėnesiams suimti 24 ukrainiečių jūrininkus, nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų juos paleisti.
„Jie yra pervežami į Maskvos Lefortovo kalėjimą“, – nurodė vienas iš jūrininkus ginančių advokatų Džemilis Temiševas.
Pasak jo, jam ir dar keliems teisininkams nebuvo leista pasimatyti su jūrininkais areštinėje pagrindiniame Krymo mieste Simferopolyje, kur jie buvo atvežti anksčiau šią savaitę.
Kita advokatė Eminė Avamiljeva informavo, kad ukrainiečiai į Maskvą buvo „išgabenti lėktuvu“.
Advokatai nežino, ar perkelti visi, ar tik dalis sulaikytų ukrainiečių.
Ukrainiečių jūrininkai sulaikyti nuo sekmadienio, kai Kerčės sąsiauryje rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus.
Jų sulaikymą Kijevas laiko „neteisėtu“. Tuo metu Rusija ignoruoja raginimus juos paleisti.
Europa atmetė Ukrainos raginimus imtis veiksmų konfrontacijoje su Rusija
Europos lyderiai ketvirtadienį atmetė Ukrainos raginimus suteikti jai didesnę paramą konfrontacijoje su Rusija, Kijevui paraginus NATO nusiųsti laivų į vandenis, dėl kurių ginčijamasi su Maskva.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paprašė Ukrainos vyriausybės būti „supratingai“, atsakydama į prezidento Petro Porošenkos prašymą, kurį šis išsakė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Europos Sąjungai nepavyko susitarti dėl naujų sankcijų Maskvai.
Kijevas ragina sąjungininkus Vakaruose konkrečiais veiksmais paremti savo pareiškimus apie palaikymą Ukrainai, Rusijos pajėgoms sekmadienį netoli Maskvos aneksuoto Krymo krantų perėmus tris ukrainiečių karo laivus.
Šis incidentas buvo pavojingiausia per pastaruosius kelerius metus konfrontacija tarp abiejų kaimynių, įsivėlusių į separatistinį konfliktą Rytų Ukrainoje. Smarkiai padidėjus įtampai nuogąstaujama, kad gali padėtis gali labiau eskaluotis.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ P. Porošenka paprašė NATO narių, įskaitant Berlyną, nusiųsti į Azovo jūrą karinių laivių ir taip parodyti paramą jo šaliai.
„Vokietija yra viena artimiausių mūsų sąjungininkių. Tikimės, kad NATO valstybės pasirengusios pasiųsti karinių laivų į Azovo jūrą padėti Ukrainai ir užtikrinti saugumą“, – sakė jis.
Tačiau A. Merkel, nors ir priskyrė atsakomybę už paaštrėjusią įtampą Rusijai, leido suprasti, kad nėra pasiruošusi pritarti karinei paramai.
„Prašome ir ukrainiečių suprasti, nes žinome, kad problemas galime išspręsti tik būdami supratingi ir dialogu, nes karinio sprendinio šiems ginčams nėra“, – pareiškė ji.
Putinas kaltina Kijevą „provokacija“
Ukraina taip pat paragino Vakarų vyriausybes dėl incidento paskelbti Rusijai daugiau sankcijų, tačiau tokiam Kijevo prašymui taip pat nedaug kas pritaria.
Trečiadienį paskelbtame pareiškime ES griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, bet po tris dienas trukusių diskusijų aukšto rango pareigūnai nesugebėjo susitarti dėl stipresnio atsako.
Šiame pareiškime kartojami reikalavimai, kad Rusija paleistų užimtus ukrainiečių laivus ir jų įgulas, taip pat dar kartą patvirtinama Europos „visiška parama Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“.
Tačiau dokumente neužsimenama apie naujų sankcijų galimybę, tik nurodoma, kad ES „pasiryžusi veikti atitinkamai, glaudžiai koordinuodama veiksmus su savo tarptautiniais partneriais“.
Po incidento, kai rusų pasieniečiai apšaudė, taranavo ir užėmė tris ukrainiečių laivus, Maskva ir Kijevas apsikeitė piktais kaltinimais.
Perspėjęs apie „visuotinio karo“ grėsmę P. Porošenka trečiadienį pasirašė nutarimą, kuriuo netoli Rusijos, Juodosios ir Azovo jūrų esančiuose Ukrainos regionuose skelbiama 30 dienų karo padėtis.
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, kad Maskvos veiksmai buvo „teisėti“, nes Ukrainos laivai esą nelegaliai pateko į Rusijos teritoriją.
Jo teigimu, šis incidentas buvo P. Porošenkos sumanyta provokacija, kuria šis siekia užsitikrinti didesnę visuomenės palaikymą ruošdamasis sunkiai kovai už perrinkimą kovo mėnesį numatytuose prezidento rinkimuose.
Rusija neigia taikanti jūros blokadą
Kremlius ketvirtadienį taip pat atmetė Kijevo teiginį, kad Maskva neleidžia Ukrainos laivams patekti į Kerčės sąsiaurį – vienintelį vandens kelią, jungiantį Juodąją ir Azovo jūras.
„Nežinau apie jokius šiuo metu taikomus apribojimus. Priešingai, kiek žinome, Kerčės sąsiauris veikia įprastai“, – per trumpą kasdienę spaudos konferenciją patikino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelianas savo ruožtu trečiadienį pareiškė, kad 18 ukrainiečių laivų laukia leidimo perplaukti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą.
Dar devyni laivai, pasak jo, buvo įstrigę viename Azovo jūros uoste, laukdami, kol bus leista išplaukti priešinga kryptimi.
„Ukrainai priklausantiems Azovo jūros uostams... Rusijos Federacija iš esmės taiko blokadą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Omelianas.
Tuo metu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Eroganas pasisiūlė prisidėti prie pastangų sumažinti įtampą.
„Galėtumėm prisiimti tarpininko vaidmenį – aptarėme tai su abiem šalimis“, – ketvirtadienį Stambulo oro uoste sakė Turkijos lyderis ir netrukus išskrido į artėjantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje.
„Tiek ponas Putinas, tiek ponas Porošenka per mūsų pasitarimus pateikė prašymų. Perduosime (ukrainiečių) reikalavimus ponui Putinui per mudviejų susitikimą Argentinoje“, – nurodė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad taip pat aptars šį klausimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Buenos Airėse.
Ukrainiečių laivai – vilkikas ir du mažieji šarvuotieji kateriai – mėgino per Kerčės sąsiaurį patekti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą, tačiau jiems buvo atsisakyta leista įplaukti, o Rusijos karo laivai vijosi juos iki tarptautinių vandenų.
Ukraina reikalauja, kad jos laivai būtų grąžinti, o 24 per konfrontaciją į nelaisvę paimti jūreiviai – paleisti.
Jūrininkai stojo prieš Rusijos aneksuoto Krymo pagrindinio miesto Simferopolio teismą, kuris skyrė jiems dviejų mėnesių kardomąjį kalinimą.
Pasipiktinęs Kijevas pareikalavo, kad jūrininkai būtų nedelsiant paleisti.