Pulkininkas generolas I. Korobovas mirė būdamas 62 metų po „ilgos ir rimtos ligos“, pranešė valstybinė Rusijos naujienų agentūra. Ši istorija socialiniuose tinkluose ir tarptautinėje žiniasklaidoje sukėlė spėlionių bangą. Labiausiai nerimo tie, kurie neabejoja, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino negailestingumui ribų nėra, rašo thedailybeast.com.

Iš tiesų apie 40 procentų Rusijos vyrų miršta dar nesulaukę pensinio amžiaus, o I. Korobovo darbe turėjo itin nestigti streso. Jo pirmtakas Igoris Sergunas mirė prieš dvejus metus – tuomet jam buvo vos 59-eri.

Rusijos ekspertai tvirtina, kad norintiems ilgai gyventi verčiau nesirinkti Rusijos karinės žvalgybos agentūros vado darbo, mat šį pareigūną paprasčiausiai užgriūva pernelyg sunki paslapčių ir atsakomybės našta. O šiais metais I. Korobovo gyvenimas buvo itin sunkus. Jo vadovaujama agentūra, oficialiai vadinama Rusijos Federacijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdyba arba Vyriausiąja valdyba (GU), tačiau geriau žinoma ir tebevadinama senesniuoju pavadinimu – Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU), po nesėkmių virtinės tapo plačiai pasklidusios kritikos ir pajuokų taikiniu.

Rusijos politikas Dmitrijus Gudkovas „The Daily Beast“ pasakojo, kad bėdos prasidėjo kovą, kai „du klounai, žinomi kaip Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas, nepajėgė tinkamai įvykdyti užduoties, kurią turėjo paskirti pačios Rusijos vertikalios galios struktūros viršūnės: jiems nepavyko nunuodyti buvusio GRU pulkininko Sergejaus Skripalio“.

Prezidentas V. Putinas S. Skripalį pavadino „padugne“ ir „tėvynės išdaviku“.

Sovietmečiu dauguma piliečių didžiavosi GRU, tačiau šiandien taip nebėra.

„S. Skripalio atvejis buvo pirmasis gėdingas ir pragaištingas skandalas, į kurį GRU įsitraukė per ilgą laiką“, – pažymėjo D. Gudkovas.

Igoris Korobovas
Foto: Vida Press

Balandį Nyderlandų pareigūnai Hagoje sučiupo keturis Rusijos GRU agentus. Galiausiai apie suėmimą pranešta viešai, o Nyderlandų tarnybos išsiuntė keturis I. Korobovo šnipus už bandymą (kuris buvo nesėkmingas) šnipinėti S. Skripalio apnuodijimą tyrusią Cheminio ginklo draudimo organizaciją.

Rusijos šnipai buvo sučiupti ir Graikijoje bei Austrijoje – šalyse, kurios paprastai laikomos Rusijos sąjungininkėmis.

„Žinia apie pulkininko generolo mirtį yra niūri, tačiau ji atrodo simboliška: po daugybės skandalų ir nesėkmių agentūros vadovas galiausiai mirė“, – sakė D. Gudkovas.

Lapkritį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pirmosios nutekintos užuominos apie tai, kad I. Korobovas serga vėžiu. Tai nutiko po to, kai pulkininkas generolas nepasirodė žvalgybos agentūros šimtmečio minėjimo šventėje.

Nuo 2016-ųjų I. Korobovas vadovavo beveik 15 tūkstančių kariškių, įskaitant vykdžiusius operacijas Sirijoje ir Kryme, tad jo nedalyvavimas renginyje buvo išties stebinanti naujiena. Šimtai aukščiausio rango GRU pareigūnų lapkričio 2-ąją susirinko Rusijos armijos teatre. Tądien I. Korobovą pakeitęs jo pavaduotojas viceadmirolas Igoris Kostiukovas priėmė V. Putino sveikinimą agentūrai.

Igoris Korobovas, mil.ru nuotr.

Prezidentas taip pat pridūrė įsidėmėtiną komentarą, kuris daugeliui pasirodė pranašaujantis didelius pokyčius. 2010-aisiais agentūros pavadinimas buvo sutrumpintas ir virto GU – nebeliko raidės „R“, kuri rusiškame pavadinime reiškė „žvalgybą“. V. Putinas su jam būdinga šalta ironija pažymėjo: „Neaišku, kur žodis „žvalgyba“ iškeliavo“. Taip jis tarsi ragino atkurti žymųjį GRU pavadinimą.

Pokyčiai išties atėjo greitai. I. Korobovas mirė vos po kelių savaičių. Laikinai agentūrai vadovauti paskirtas 57-erių viceadmirolas I. Kostiukovas. Tačiau atkurti agentūros prestižą lengva nebus.

Pasak žurnalisto Sergejaus Kanevo, dabar nereikia daug pastangų, norint išsiaiškinti asmenines detales apie GRU pareigūnus, įskaitant jų namų adresus, informaciją apie nuosavybę ir šeimą.

„Kai I. Korobovas nesusitiko su V. Putinu šimtmečio minėjimo ceremonijoje, man pasidarė smalsu, kas gi nutiko GRU vadovui“, – „The Daily Beast“ pasakojo I. Kanevas. Pulkininkas generolas turėjo patirti didžiulį spaudimą, nes jo agentūra buvo kaltinama „visiška nekompetencija“ ir „beribiu nerūpestingumu“, aiškino S. Kanevas. „Mano šaltinis prieš šimtmečio ceremoniją pasakojo, kad I. Korobovas buvo susitikęs su V. Putinu, susitikime nestigo streso. Grįžęs namo I. Korobovas susmuko, jo artimieji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Taip pat girdėjome, jog I. Korobovas susilaukė gausios kritikos dėl savo dukters buveinės Šveicarijoje“, – sakė žurnalistas.

I. Korobovas dirbti GRU pradėjo sovietmečiu, 1985-aisiais, kai agentūra buvo stipri KGB, kurioje dirbo V. Putinas, konkurentė.

Dmitrijus Gudkovas
Foto: Facebook

„Politinės ir karinės žvalgybos organizacijos, KGB, PGU ir GRU, visuomet konkuravo tarpusavyje, tačiau kai buvę KGB pareigūnai atėjo į valdžią, Kremliaus dėmesys GRU išblėso“, – sako Jurijus Krupnovas, teisėsaugos institucijų ir Rusijos „silovikų“, buvusių žvalgybos pareigūnų, V. Putino režime sudarančių stiprią kliką, galios ekspertas.

„V. Putinas per šimtmečio minėjimo šventę norėjo pasakyti štai ką: netekusi „žvalgybą“ reiškusios „R“ raidės, GRU prarado savo misijos reikšmę, o jos misija dabartinės geopolitinės situacijos fone tampa vis svarbesnė“.

Daugelio Kremliui palankių ekspertų mintis garsiai išreiškusio J. Krupnovo nuomone, dabar Rusija turi susitelkti į informacijos apie kitų valstybių visame pasaulyje kibernetinius ir karinius pajėgumus rinkimą: „Tą daro visos žvalgybos tarnybos: Vakarai turėtų suvokti, kad būtų šaunu, jei Rusija taptų stipri, o GRU būtų pertvarkyta, profesionali ir efektyviai dirbanti – tai garantuotų taiką regione“.

Igoris Kostiukovas, Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu

Tačiau kol kas Vakarai daugiau galvoja apie GRU išpuolius, o ne agentūros patobulinimus.

Liepą JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris 12 GRU pareigūnų pateikė kaltinimus dėl „aktyvių kibernetinių operacijų siekiant įsikišti į 2016-ųjų prezidento rinkimus“ vykdymo. JAV į savo 2016-ųjų gruodį paskelbtą sankcijų sąrašą įtraukė tiek I. Korobovą, tiek I. Kostiukovą už jų „pastangas sugriauti demokratiją“.

Tačiau visa tai nesustabdė I. Korobovo ir nesutrukdė jam 2018-ųjų vasarį Vašingtone susitikti su JAV žvalgybos bendruomene aptarti karo su terorizmu. Staiga sąmokslus prieš Amerikos demokratiją imta ignoruoti. Prie I. Korobovo prisijungė Rusijos agentūrų – KGB palikuonių vadai: Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas.

„Nesvarbu, ką Vašingtonas sako apie V. Putiną ar GRU, jie vis tiek nesiliaus susitikinėti su tokiais pareigūnais kaip I. Korobovas, net jei šie ir yra atsidūrę sankcijų sąraše“, – sako Rusijos politikos analitikas Georgijus Bovtas. Kodėl taip yra? „Paprasčiausiai dėl to, kad Rusija turi daugiau nei du tūkstančius branduolinių galvučių“.