Straipsnyje, pažyminčiame šeštąsias pirmojo Kinijos lėktuvnešio „Liaoning“ metines, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ žadino smalsumą dėl šalies laivyno ateities.

„Prabėgo šešeri metai – dabar mūsų pastatytas lėktuvnešis buvo išbandytas, jo eksploatacijos pradžia – jau netrukus. Naujasis lėktuvnešis taip pat jau rengiamas eksploatavimui“, – skelbiama straipsnyje.

Antrasis Kinijos lėktuvnešis, pavadinimo neturintis „Type 001A“, buvo pirmasis šalies savarankiškai pastatytas tokio tipo laivas. 2018 metais vyko šio laivo jūrų bandymai.

Tačiau praėjusiais metais ėmė sklisti gandai, kad Kinijoje jau imtas statyti dar vienas, gerokai pažangesnis, lėktuvnešis.

Birželį viena pagrindinių Kinijos laivų statybos įmonių, Nr. 701 Kinijos Laivų statybos pramonės korporacijos tyrimų institutas, paskatino spėliones, paskelbusi neįvardinto lėktuvnešio maketo nuotrauką.

Kinijos lėktuvnešis, lydimas laivų flotilės

Kinijos valstybinė žiniasklaida ėmė spėlioti, kad naujasis laivas turės elektromagnetinę orlaivio paleidimo katapultos sistemą – technologiją, panašią į tą, kuri naudojama naujausiame ir pažangiausiame JAV karinio laivyno lėktuvnešyje.

Tiek „Liaoning“, tiek „Type 001A“ naudojama senesnė ir ne tokia pažangi paleidimo sistema, vadinama paleidžiamojo šuolio technologija, paremta paties lėktuvo pajėgumu pakilti.

Kariuomenės ekspertai Kinijos valstybiniam bulvariniam leidiniui „The Global Times“ teigė, kad naujajam lėktuvnešiui pabaigti, ko gero, prireiks daugiau nei dvejų metų. Taip yra todėl, jog lėktuvnešis pasižymi didesniu dydžiu, o jo sandara yra sąlyginai sudėtinga.

Ankstesniuose straipsniuose valstybinėje žiniasklaidoje buvo spėliojama, kad naujasis lėktuvnešis statomas Šanchajuje.

Vyriausiasis „Liaoning“ projektuotojas Zhu Yingfu balandį savo kalboje pažymėjo, kad, nors Jungtinės Valstijos turi 11 lėktuvnešių, Kinijai, regis, turėtų pakakti gerokai mažiau.

Jungtinės Valstijos tvirtina, jog joms reikia dešimties lėktuvnešių. Mums, ko gero, tiek daug nereikia, tačiau privalome jų turėti mažiausiai tris. Jei sąlygos leis, reikėtų keturių ar penkių“, – aiškino projektuotojas.

Pirmasis Kinijos lėktuvnešis „Liaoning“

Dabartinis pranešimas ir vėl pabrėžia sparčią Kinijos karinių pajėgų raidą pastaraisiais dešimtmečiais. Pekinas nebeslepia trokštantis sukurti šiuolaikišką atvirame vandenyne veikiantį karinį jūrų laivyną, pajėgų išplėsti šalies pasaulinį pasiekiamumą ir konkuruoti su Jungtinėmis Valstijomis.

2018-aisiais Kinijos karinis biudžetas išaugo aštuoniais procentais, lyginant su praėjusiais metais – iš viso daugiau nei 154 milijardais eurų. Nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų Kinijos karinis jūrų laivynas pasipildė 110 laivų – nuo 210 iki 320, gegužę CNN teigė Bostono koledžo politikos mokslų profesorius Robertas Rossas.

„Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir jo pajėgumas dešimties metų laikotarpiu vis dar lenks Kinijos laivyną, tačiau Kinijos laivynas taps didesnis ir jiems pavyks įveikti technologijų ir apmokymų spragą“ – tuomet aiškino R. Rossas.