Šią informaciją P. Porošenka pateikė duodamas interviu keliems Ukrainos televizijos kanalams.

„Naktį užsakiau pokalbį su Rusijos prezidentu V. Putinu. Jokio atsakymo negavome“, – sakė P. Porošenka.

Jis taip pat pranešė, kad dėl šios priežasties buvo priverstas kreiptis į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir jos prašyti aptarti su V. Putinu galimybę tuojau pat išlaisvinti rusų kalinamus Ukrainos karius.

Kaip skelbia agentūra TASS, Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas Ukrainos prezidento pasakytus žodžius, pareiškė, esą, jokių bandymų užmegzti telefoninį ryšį tarp V. Putino ir P. Porošenkos nebuvo.

P. Porošenka lapkričio 25 dieną įvykusį incidentą Azovo jūroje įvardija kaip „ekstremalų incidentą, kokio nebūta per pastaruosius 4,5 metų Rusijos agresijos“.

„Oficialiai, be jokių „Chavron“ trukdžių, be žaliųjų žmogeliukų Rusijos karo laivai atakavo Ukrainos karo laivus“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Angela Merkel, Petro Porošenka ir Vladimiras Putinas

Ukrainos prezidentas žurnalistams parodė žvalgybinių duomenų ir palydovo darytų nuotraukų, kuriose matomas rusų tankų telkimasis netoli sienos su Ukraina.

„Kaip patys matote, tankų skaičius bazėse, esančiuose netoli sienos, išaugo tris kartus. Kodėl jie ten atsidūrė? Skaičius dalinių, perdislokuotų prie mūsų sienos, taip pat kardinaliai išaugo. Jokių galimų mokymų argumentas to nepaaiškina“, – tvirtina P. Porošenka.

„Todėl ir noriu, kad niekas negalvotų, kad čia žaidimas. Mūsų šalis atsidūrusi didelio masto karinio konflikto su Rusijos Federacija pavojuje“, – konstatuoja Ukrainos prezidentas.

Anot Ukrainos prezidento, Ukrainos laivai tapo provokacijos aukomis – provokacijos, „kuriai buvo parengtas panašus kaip ir 2008 metų įvykių Gruzijoje scenarijus“.

Maža to, anot prezidento, į Ukrainos karo laivus šaudė ir Rusijos Federacijos karo lėktuvai.

„Ir tai – didelio masto kariniai veiksmai, atitinkantys tarptautinį agresijos aprašą, įtvirtintą Jungtinių Tautų konvencija“, – tvirtina P. Porošenka.

DELFI primena, kad reaguodama į savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusią Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontaciją, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino šalis laikytis nuosaikumo.

Sekmadienį jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulos narius. Europos Sąjunga, JAV ir NATO iš karto paragino Rusiją nedelsiant paleisti jūrininkus ir grąžinti Kijevui laivus.

Vėlų pirmadienio vakarą A. Merkel telefonu aptarė padėtį su Ukrainos prezidentu P. Porošenka ir Rusijos prezidentu V. Putinu.

„Kanclerė pabrėžė būtinybę deeskaluoti padėtį ir palaikyti dialogą“, - po A. Merkel pokalbio su V. Putinu sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

Tuo metu Ukrainos parlamentas pirmadienį pritarė prezidento P. Porošenkos sprendimui nuo trečiadienio šalies pasienio teritorijose įvesti karo padėtį. Planuojama, kad ji turėtų galioti 30 dienų. Tačiau, jei situacija normalizuosis, ji gali būti atšaukta ir anksčiau, teigė Ukrainos Nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas.

Juda karinės technikos kolona

Keliu Sevastopolis–Kerčė, lydima policijos automobilių, juda karinės technikos kolona.

Rusija gabena į Krymą pakrantės priešlaivinius kompleksus „Bal“, trečiadienį praneša unian.net.

Šią informaciją perdavė fondui „Vernis žyvim“ priklausantys savanoriai.

Jie nurodė, kad viename iš socialinių tinklų paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lapkričio 28 d. 15-u kelio Sevastopolis–Kerčė kilometru juda policijos automobilių lydima karinės technikos kolona.

„Negi Rusija baiminasi dėl Ukrainoje paskelbtos karo padėties? Ar galbūt tai eilinės „pratybos“? Kad ir kas tai būtų, turime visada likti budrūs“, – teigia fondo atstovai.

Verta priminti, kad „Bal“ yra kranto raketų kompleksas, užtaisytas priešlaivine raketa Kh-35. Rusijos ginkluotosios pajėgos jį naudoja nuo 2008 metų.

Kaip pranešė portalas ATR, Rusija telkia karinę techniką aneksuoto Krymo pakrantės rajonuose.

Kryme dislokuos jau ketvirtąją priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400

Išaugus įtampai su Ukraina, Maskva aneksuotame Krymo pusiasalyje netrukus dislokuos dar vieną pažangią savo oro gynybos sistemą S-400, trečiadienį pranešė Rusijos karininkas.

Naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad sistema bus pristatyta iki metų pabaigos. Be jos, pusiasalyje, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, jau veikia trys tokio paties tipo sistemos.

„Artimiausiu metu dislokuosiama naujoji priešlėktuvinės gynybos sistema saugos Rusijos Federacijos oro erdvę“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė pulkininkas Vadimas Astafjevas iš Pietų karinės apygardos.

Šaltiniai Rusijos saugumo tarnybose rugsėjį buvo informavę, kad ketvirtąją sistemą planuota dislokuoti netoli Džankojaus miesto Kryme.

Apie naujos raketų sistemos siuntimą į Krymą pranešta, kai tarp Kijevo ir Maskvos išaugo įtampa dėl savaitgalį įvykusios konfrontacijos. Sekmadienį Rusijos pasienio patruliai Kerčės sąsiauryje apšaudė ir užėmė tris Ukrainos laivus, o jų įgulas sulaikė. Dėl šio įvykio Ukrainos pasienio teritorijose trečiadienį 30-iai dienų įsigaliojo karo padėtis.

Sistema S-400 „Triumph“ – naujausia ir pažangiausia Rusijos priešlėktuvinė gynybos sistema.

Remiantis kiek anksčiau Ukrainos žvalgybos perduota informacija, okupuotame Kryme šiuo metu yra 31,5 tūkst. rusų karių, be to, per visą okupacijos laikotarpį gerokai padaugėjo čia dislokuotų priešlaivinių raketų kompleksų, povandeninių laivų, orlaivių, taip pat suremontuoti kariniai aerodromai.