„Tai Ukrainos vidaus reikalas, bet, žinoma, atsižvelgiant į rinkimų procesą... toks žingsnis kaip karo padėties įvedimas, sakykime, turi ypatingą ir menkai užmaskuotą atspalvį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, komentuodamas atitinkamą Ukrainos valdžios sprendimą.

„Potencialiai karo padėties įvedimas virtinėje regionų gali kelti grėsmę, susijusią su įtampos eskalavimu konflikto rajone... (Ukrainos) pietryčiuose“, – sakė D. Peskovas.

Pirmadienį vakare Ukrainos Aukščiausioji Rada pritarė prezidento Petro Porošenkos siūlymui įvesti dalyje šalies karo padėtį po Rusijos ir Ukrainos karinių laivynų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje. Karo padėtis įvesta 30-čiai dienų 10-yje šalies sričių.

Sekmadienio incidentas prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.

Antradienį kalbėdamas apie ukrainiečių laivų įgulų narius, sulaikytus per šį incidentą, D. Peskovas sakė, kad jų likimą spręs teismas, o Kremlius nuomonės šiuo klausimu neturi.

Foto: Sputnik / Scanpix

„Tai ne Kremliaus pozicija. Tai turi būti teismo pozicija“, – pabrėžė jis, atsakydamas į klausimą, kokios pozicijos Kremlius laikosi dėl sulaikytų ukrainiečių jūrininkų.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas tvirtina, kad Kerčės sąsiauryje Rusijos sulaikyti ukrainiečių jūrininkai turi karo belaisvių statusą, todėl jų teisti negalima.

„Kaip tik dabar deramės su Raudonuoju Kryžiumi, nes mūsų vaikinai pagal statusą yra karo belaisviai. Rusija mūsų atžvilgiu įvykdė kelis agresijos aktus ir Raudonasis Kryžius privalo aktyviai į tai kištis“, – pabrėžė P. Klimkinas per ukrainiečių televizijos „1+1“ antradienio ryto laidą „Snidanok z 1+1“.

„Kadangi karo belaisvių... teisti negalima, marazmas, kad Rusija tai daro. Mes privalome juos apginti“, – pridūrė jis.

Putinas sako esąs „rimtai susirūpinęs“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl Ukrainos sprendimo šalyje įvesti karinę padėtį, antradienį informavo Kremlius. Tokį sprendimą Kijevas priėmė reaguodamas į Ukrainos ir Rusijos laivų konfrontaciją Kerčės sąsiauryje.

Telefonu kalbėdamasis su kanclere Angela Merkel, V. Putinas jai, be kita ko, perdavė besiviliantis, kad Berlynas galės įsikišti ir „suvaldyti“ Kijevą.

Vladimiras Putinas
Foto: Sputnik / Scanpix

„V. Putinas pareiškė rimtą susirūpinimą dėl Kijevo sprendimo padidinti savo ginkluotųjų pajėgų parengtį ir įvesti karinę padėtį“, - sakoma po pokalbio su Vokietijos vyriausybės vadove paskelbtame Kremliaus pranešime.

Rusijos vadovas pridūrė, kad tikisi, jog „Berlynas gali padaryti įtaką Ukrainos valdžiai, atkalbėdamas ją nuo tolesnių beatodairiškų veiksmų“, nurodoma pranešime.

A. Merkel paragino abi puses išlaikyti rimtį

Reaguodama į savaitgalį Kerčės sąsiauryje įvykusią Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontaciją, Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino šalis laikytis nuosaikumo.

Vėlų pirmadienio vakarą A. Merkel telefonu aptarė padėtį su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Kanclerė pabrėžė būtinybę deeskaluoti padėtį ir palaikyti dialogą“, - po A. Merkel pokalbio su V. Putinu sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.