„ES-27 pritarė išstojimo sutarčiai ir politinei deklaracijai dėl būsimų ES ir Jungtinės Karalystės santykių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Oficialiose išvadose nurodoma, kad ES Vadovų Taryba „pritaria susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos“.

Be to, visų ES institucijų prašoma „imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad susitarimas galėtų įsigalioti 2019 metų kovo 30 dieną ir būtų sudarytos sąlygos tvarkingam išstojimui“.

Didžioji Britanija iš ES išstos kitų metų kovo 29 dieną.

ES Vadovų Taryba taip pat oficialiai pritarė politinei deklaracijai dėl būsimų Didžiosios Britanijos ir Sąjungos santykių, kuri apima įvairius klausimus, įskaitant prekybą, saugumą ir aplinkosaugą.

„Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtina, jog Sąjunga yra pasiryžusi su Jungtine Karalyste ateityje palaikyti kuo artimesnius partnerystės ryšius, kaip nustatyta politinėje deklaracijoje“, – nurodoma paskelbtame pareiškime.

ES vadovai taip pat padėkojo ES vyriausiajam „Brexit“ derybininkui Micheliui Barnier už „jo nenuilstamas pastangas“.

Į specialųjį viršūnių susitikimą atvykęs Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) sekmadienį pavadino tragedija.

„Tai liūdna diena“, – pareiškė jis, atvykęs į aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus patvirtintas susitarimas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bloko.

„Matyti, kaip tokia šalis kaip Didžioji Britanija ... traukiasi iš ES, nėra džiugu ir tai nėra proga švęsti. Tai liūdna akimirka ir tai tragedija“, – pridūrė jis.

Jeanas Claudas Junckeris

O Sąjungos vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pridūrė, kad ES ir Didžioji Britanija po „Brexit“ liks „sąjungininkais, partneriais ir draugais“.

Dvidešimt septynių valstybių narių vadovai specialiajame aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje patvirtins susitarimą, o vėliau prie jų prisijungs T. May, kad kartu pažymėtų šį istorinį įvykį.

Susitarimas, kuris buvo parengtas per 17 sudėtingų derybų mėnesių, apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus ir suteikia vilčių dėl būsimų santykių saugumo bei prekybos srityse.

Michelis Barnier

Tačiau tai dar nėra galutinis etapas, nes susitarimą iki „Brexit“ dienos – o Didžioji Britanija iš ES išstos 2019 metų kovo 29 dieną – dar turi patvirtinti Bendruomenių Rūmai ir daugelis parlamentarų jau įspėjo, kad jam nepritars.

Kol susitarimas nėra patvirtintas, visos šalys toliau rengia planus galimai pražūtingai galimybei, jog keturis dešimtmečius trukusi Didžiosios Britanijos narystė Europos Sąjungoje pasibaigs nesudarius naujo susitarimo.

Londono žiniasklaidoje sekmadienį pasirodė pranešimų apie tai, jog kai kurie Th. May vyriausybės ministrai su ES diplomatais neva slaptai rengia „planą B“ tam atvejui, jeigu Didžiosios Britanijos parlamentas kitą mėnesį atmestų susitarimą.

Tačiau į Briuselį atvykęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riute) pareiškė, jog grįžti prie derybų stalo nėra prasmės.

„Apskritai manau, jog tai yra maksimumas to, ką mes visi galime padaryti, ir Theresa May, ir jos vyriausybė, taip pat Europos Sąjunga“, – pažymėjo jis.

„Šiandien čia nėra laimėtojų, nelaimi niekas. Visi mes pralaimime, tačiau, atsižvelgiant į tas aplinkybes, šis [susitarimas] yra priimtinas“, – pridūrė Nyderlandų vyriausybės vadovas.

„Sumažinti riziką ir nuostolius“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris visada sakė pageidaująs, kad Didžioji Britanija nesitrauktų iš ES, aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse pareiškė, jog „niekas neturės priežasčių džiaugtis“ tą dieną, kai įvyks „Brexit“.

ES šalių lyderiai sekmadienį pritarė „Brexit“ susitarimui

Tačiau jis pažymėjo, jog buvo suderintos sąlygos, kurios leis „sumažinti riziką ir nuostolius“, ir ES vadovams rekomendavo pritarti susitarimui.

Į aukščiausiojo lygio susitikimą atvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė: „Mes pritarsime „Brexit“ sutarčiai, bet tame nėra nieko gero jokiai pusei, nes tai yra pasitraukimas iš ES.“

Tuo tarpu T. May konservatorių partijos euroskeptikai ir jų sąjungininkai Šiaurės Airijoje įspėja, jog per kitą mėnesį Bendruomenių Rūmuose numatomą balsavimą nepritars susitarimui, dėl kurio, jų nuomone, Didžioji Britanija lieka pernelyg artima Sąjungai.

Tačiau Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė sekmadienį paskelbtame atvirame „laiške tautai“ pareiškė, kad šiuo susitarimu įvykdomas per 2016 metų referendumą priimtas sprendimas pasitraukti iš ES, ir pažymėjo, kad tai yra „susitarimas, kuris atvers šviesesnę ateitį“.

Didžioji Britanija tebėra labai susiskaldžiusi „Brexit“ klausimu, tačiau ministrė pirmininkė pareiškė, kad išstojimas iš ES gali tapti „atsinaujinimo ir susitaikymo akimirka“.

„Tam mums dabar reikia tęsti „Brexit“ procesą ir patvirtinti susitarimą“, – pareiškė ji.

Įtampa dėl Gibraltaro

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse T. May atvyko galutinių derybų su D. Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), kurioms pasibaigus, D. Tusko atstovas spaudai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėl rytojaus viskas pagal planą.“

Theresa May

Tačiau derybos nebuvo sklandžios ir aukščiausiojo lygio susitikimui buvo iškilusi grėsmė, kai Ispanija pagrasino balsuoti prieš „Brexit“ susitarimą, jeigu dokumentas Madridui negarantuos veto teisės sprendžiant dėl būsimo Gibraltaro statuso.

Ginčas buvo išspręstas, kai Didžioji Britanija pažadėjo po „Brexit“ tęsti dvišales derybas su Ispanija šiuo klausimu.

Žvejybos teisės

Jeigu Ispanija balsuotų prieš susitarimą, tai parodytų apmaudų ES vadovų susiskaidymą po to, kai per ilgus sunkių derybų mėnesius jie demonstravo įspūdingą vienybę.

Didžiosios Britanijos parlamentarai yra labiausiai susirūpinę dėl „Brexit“ susitarime nustatytos tvarkos, pagal kurią siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir Airijos liks atvira, o tokiu atveju provincijai gali tekti metų metus laikytis ES taisyklių.

Tuo tarpu ES sostinėse nuogąstaujama dėl žvejybos teisių ir prekybos taisyklių, kurių Didžioji Britanija turės laikytis, kad išsaugotų prieigą prie bloko rinkų.

Agentūros AFP diplomatinis šaltinis pareiškė, kad šie nuogąstavimai bus įrašyti į sekmadienį įvyksiančio 27 ES valstybių narių vadovų susitikimo protokolą, nors kol kas neaišku, ar jie bus paviešinti.

Dalia Grybauskaitė: skyrybos negali būti tobulos

Briuselyje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį pripažino, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES pakenks visoms pusėms.

„Nepasakyčiau, kad esame labai laimingi. Jaučiame, kad tai pirmas realaus Britanijos pasitraukimo žingsnis. Taip, mes šiandien sutarsime, mes pritarsime „Brexit“ sutarčiai, bet tame nėra nieko gero jokiai pusei, nes tai yra pasitraukimas iš ES“, – žurnalistams sakė šalies vadovė.

„Nesu tikra, ar skyrybos apskritai gali būti tobulos. Tame nėra nieko gero abejoms pusėms“, – kalbėjo ji.

„Brexit“ susitarimas apima finansinių reikalų, piliečių teisių, Šiaurės Airijos ir pereinamojo laikotarpio klausimus ir suteikia vilčių dėl būsimų santykių saugumo bei prekybos srityse.

Tačiau tai dar nėra galutinis etapas, nes susitarimą iki „Brexit“ dienos kovo pabaigoje dar turi patvirtinti britų Bendruomenių Rūmai ir daugelis parlamentarų jau įspėjo, kad jam nepritars.

„Manau, kad tai nėra mūsų rūpestis. Tai yra britų rūpestis“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kol susitarimas nėra patvirtintas, visos šalys toliau rengia planus galimybei, jog Didžiosios Britanijos narystė Europos Sąjungoje pasibaigs nesudarius naujo susitarimo.

D. Grybauskaitė kalbėjo apie keturis scenarijus, jeigu britų parlamentarai atmestų susitarimą – tai būtų arba naujas referendumas, arba išankstiniai rinkimai, arba prašymai persiderėti dėl susitarimo arba vadinamasis kietasis „Brexit“.

„Jungtinės Karalystės reikalas apsispręsti, kuriuo keliu eiti“, – tvirtino šalies vadovė.

Šią savaitę Ispanija buvo pagrasinusi balsuoti prieš „Brexit“ susitarimą, jeigu dokumentas Madridui negarantuos veto teisės sprendžiant dėl būsimo Jungtinei Karalystei priklausančio Gibraltaro statuso.

Ginčas buvo išspręstas, kai Londonas pažadėjo po „Brexit“ tęsti dvišales derybas su Ispanija šiuo klausimu.