Pasak vieno iš komisijos vadovų, Bobo Posnerio, finansavimas galėjo būti neteisėtas, o A. Banksas su komanda esą sąmoningai siekė nuslėpti pinigų kilmę. Svarstoma, kad lėšos galėjo atkeliauti iš užsienio, o tokiu atveju, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, jos negali būti naudojamos politinėms kampanijoms.

A. Banksas – milijonierius, britų verslininkas, valdantis draudimo kompanijų tinklą. Skaičiuojama, kad kampanijai „Leave.EU“ jis skyrė apie 8 mln. svarų. Tai didžiausia politinei kampanijai skirta suma Jungtinės Karalystės istorijoje.

„Jis taip pat nesėkmingai anksčiau bandė pradėti savo politinę karjerą ir padėjo tokių politikų, kaip Nigelo Farage`o, įkūrusio Didžiosios Britanijos nepriklausomybės partiją, politinei karjerai. Taip pat jis padėjo įtvirtinti šią partiją Didžiosios Britanijos politiniame gyvenime. Jis žinomas kaip milijoninių sumų aukotojas jam patinkantiems žmonėms ir jam palankioms, patinkančioms politinėms organizacijoms“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Londone Paulius Kaliačius.

Anot jo, geriausiai žinomi A. Bankso projektai yra jau minėtas N. Farage`as, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija UKIP ir „Brexito“ projektas: „Jis aukojo ne tik „Leave.EU“, bet ir kitoms antieuropinėms ir euroskeptiškoms organizacijoms.

A. Bankso milijonai sulaukė daug dėmesio. Žiniasklaida reiškia įtarimus dėl verslininko santykių su Rusijos atstovais, keliami klausimai, ar ir politinė kampanija galėjo būti susijusi su Rusijos finansais.

Visa tai yra spekuliacijos, tam pagrįsti nėra oficialių įrodymų. Pats verslininkas tikina nedaręs nieko neteisėto, tačiau žiniasklaidoje tam skiriama nemažai dėmesio ir situacija dar labiau paryškinama minint, kad verslininko žmona Jekaterina Paderina (Jekaterina Banks) yra gimusi Rusijoje.

„Manoma, kad pinigai atkeliavo iš ofšorinių kompanijų ir kad dalis jų gali būti iš Rusijos vyriausybei artimų šaltinių. Nors A. Banksas šiuos kaltinimus aršiai neigia, jis neatskleidžia tikslios suaukotų pinigų kilmės. Jis teigia, kad jie kilę iš Didžiosios Britanijos, kad tai yra tiesiog jo uždirbti pinigai, aukojami per skirtingas jam priklausančias kompanijas. Jis turi labai daug gana didelių verslų ir tie pinigai buvo, jo teigimu, uždirbti iš skirtingų veiklų“, – nurodo P. Kaliačius.

Duodamas interviu BBC A. Bankas tvirtino: „Pinigai paimti iš Jungtinėje Karalystėje registruotos kompanijos, jie sugeneruoti iš verslų Jungtinėje Karalystėje. Noriu pasakyti, kad ten nebuvo rusiškų pinigų ir jokio Rusijos kišimosi. Pinigai gauti iš draudimo verslo Jungtinėje Karalystėje. Priešingai nei skelbia kai kurie žiniasklaidos pranešimai „Financial Times“ ir kitose į pasilikimą linkusiose leidiniuose.“

P. Kaliačiaus teigimu, nepaisant A. Bankso teiginių, tiksliai žinoma, kad jis kelis kartus yra susitikęs su Londone esančios Rusijos ambasados darbuotojais. A. Banksas pripažino, kad būta pokalbių su Rusijos ambasados darbuotojais apie siūlymus investuoti į Rusijos kompanijos. Verslininkas taip pat neslepia, kad dėl to bendravo ir su Rusijos verslininkais.

Iš pradžių A. Banksas tikino tik vieną kartą susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Londone vakarienės, tačiau vėliau žiniasklaidai pateikiant naujos informacijos ir apie kitus susitikimus, verslininkas prisipažino turėjęs ir daugiau kontaktų su Rusijos atstovais.

„The Guardian“ žurnalistai teigia gavę nutekintus elektroninius laiškus. Anot leidinio, tokių susitikimų galėjo būti vienuolika. Pats A. Banksas jų yra įvardijęs gerokai mažiau.

„Dar įdomu ir tai, kad jo draudimo kompanijos darbuotojai taip pat dirbo ir kompanijoje „Leave.EU“, kad yra ne visai legalu. Tos kompanijos darbuotojai taip pat susitikinėjo su Rusijos ambasados darbuotojais, taigi jis turėjo ir netiesioginių ryšių su Rusija“, – atkreipia dėmesį P. Kaliačius.

A. Banksas kartu su N. Farage`u netrukus po Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų 2016 m. lapkritį nuvyko susitikti su išrinktu Donaldu Trumpu. „Brexito“ agitatorių ir D. Trumpo kampanijos ryšiais susidomėjo ir specialusis prokuroras Robertas Muelleris, tiriantis Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus.

Vasarą A. Banksas atsakinėjo į specialios parlamentarų komisijos klausimus dėl kampanijai „Leave.EU“ skirtų lėšų. N. Farage`as žurnalistams yra sakęs, kad A. Banksas nemėgsta politinio korektiškumo. Tai puikiai atsiskleidė ir tą kartą. Tada A. Banksas pareiškė turintis vykti į pietų susitikimą ir nesutiko atsakyti į likusius kelis klausimus, net kai parlamentarai kelis kartus pakartojo prašymą pasilikti.

Pasak P. Kaliačiaus, kampanija „Leave.EU“, nors ir neoficiali, su stambiais rėmėjais buvo ryški. Be to, dėl duomenų apsaugos pažeidimų kampanijai ir A. Bankso draudimo bendrovei skirtos daugiau kaip 130 tūkst. svarų baudos, mat A. Bankso kompanijų klientams, pasinaudojus turimais jų duomenimis, buvo siunčiama politinė reklama, o „Leave.EU“ nariams išsiųsta daugiau kaip milijonas laiškų su komercine medžiaga iš A. Bankso kompanijų.

Dėl kylančių skandalų kai kurie parlamentarai ėmė raginti pristabdyti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Leiboristas Davidas Lammy pareiškė, kad „Brexito“ procesas turi būti sustabdytas, kol paaiškės, jo žodžiais, nusikaltimų prieš demokratiją mastas.

Vyriausybė tyrimo nekomentuoja, bet stabdyti „Brexito“ neketina ir tikina, kad premjerė Theresa May toliau vykdys tai, kas nuspręsta per referendumą – pasitraukti iš Europos Sąjungos.

„Procesas yra taip toli pajudėjęs, kad jo nebesustabdysi. Pats A. Banksas šiuos kaltinimus vadina „anti-Brexito“ propaganda ir sako, kad tai tiesiog yra vienas iš būdų bandant sustabdyti „Brexitą“, tačiau jis nėra toks svarbus ir gal šias diskusijas dabar užgožia Th. May kova tiek su bendrapartiečiais, tiek su oponentais, tiek su Briuseliu bandant kažkaip susitarti dėl „Brexito“ sąlygų. Tas procesas yra taip toli pajudėjęs, kad jo nebegalima sustabdyti“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Londone P. Kaliačius.