„Jeigu Jungtinėms Valstijoms teks kovoti su Rusija kilus nenumatytoms aplinkybėms Baltijos regione ar su Kinija kare dėl Taivano, amerikiečiai gali patirti lemiamą karinį pralaimėjimą“, - perspėjo Komisija.
Lapkričio 14 d. publikuotame pranešime Nacionalinės gynybos strategijos komisija teigia, kad žalą sukėlė Kongreso apribojimai gynybos išlaidoms ir Rusijos bei Kinijos keliamos grėsmės, po to, kai JAV kariuomenės dėmesys pastaruosius septyniolika metų buvo sutelktas ties kova su teroristinėmis grupėmis ir karais Afganistane bei Irake.
Komisija buvo sudaryta siekiant išanalizuoti Pentagono nacionalinės gynybos strategiją, kurią šių metų sausį pristatė gynybos sekretorius Jimas Mattisas.
Nors D. Trumpas gyrėsi, esą jis įkvepia naują gyvybę lėšų stokojančiai kariuomenei, konfliktas iškyla dėl jo administracijos planų išlaikyti nacionalinio saugumo biudžetą ties 700 mlrd. JAV dolerių, maždaug dviem procentais mažesnį nei fiskaliniais 2019 metais (716 mlrd. dolerių), - tuo metu, kai federalinis biudžeto deficitas didėja. JAV Valdymo ir biudžeto biuras planavo siekti 733 mlrd. JAv dolerių 2020 metų biudžeto, bet šių metų spalį D. Trumpas nurodė agentūroms sumažinti savo išlaidų planus.
Kaltas mokesčių mažinimas
Mokesčių mažinimas, kurio reikalavo D. Trumpas ir jo pirmtakai nuo 2001 metų, „sumažino išteklius, iš kurių būtų galima finansuoti gynybą“, teigė Komisija. Jungtinės Valstijos šių metų spalį užfiksavo 100,5 mlrd. dolerių biudžeto deficitą, - maždaug 60 proc. didesnį nei analogišku laikotarpiu prieš metus, nes išlaidos augo dvigubai sparčiau nei pajamos.
Raginimas toliau didinti išlaidas gynybai atspindi karingą komisijos sudėtį; tarp jos narių, - respublikonas senatorius Jon Kylis, buvęs Ginkluotųjų tarnybų personalo direktoriaus pavaduotojas, buvęs jūrinių operacijų vadas ir buvęs Kariuomenės personalo vadovas bei du Pentagono pareigūnai iš Baracko Obamos valdymo eros.
Administracijos pasiūlyti fiskalinių 2020 ir tolesnių metų Pentagono biudžetai – kurie turi būti įtraukti į penkerių metų planą, numatomą paskelbti kitų metų vasarį, - „nefinansuoja tokį karinių pajėgumų lygį, koks, karo atveju, būtų tinkamas nugalėti priešininką ir tuo pačiu atgrasyti kitus priešus“, teigė Komisija.
Demokratų abejonės
Kai nuo kitų metų sausio mėnesio Atstovų Rūmų komitetams ims vadovauti daugumą Atstovų Rūmuose laimėję demokratai, ataskaitos rekomendacijas Atstovų rūmų narys Adamas Smitas, kuris, manoma, taps naujuoju Atstovų Rūmų ginkluotojų tarnybų komiteto pirmininku, gali įvertinti skeptiškai. Jis yra išsakęs abejonių dėl būtinybės labiau didinti išlaidas gynybai, įskaitant ir administracijos plataus masto branduolinės „triados“ modernizavimą, kuriam Komisija visiškai pritarė.
Nors Komisija gynybos strategiją pavadino „labai konstruktyviu dokumentu“, ji pažymėjo, kad joje daug „neaiškių sąvokų ir analitinių trūkumų.
Komisija sukritikavo kelis pagrindinius gynybos strategijos principus, pavadinęs juos „netiksliais ir neįtikinamais“, pavyzdžiui, planavimo priemonę, pavadintą „Dinamišku darbo jėgos užimtumo modeliu“.
„Saugių komunikacijų trūkumas ir nepakankami pajėgumai bei netinkama infrastruktūra trukdo strateginiam mobilumui“ užjūryje, sakė komisija.
J. Mattiso strategijoje minima būtinybė atgrasyti priešininkus nurodoma kaip pagrindinis uždavinys, tačiau „tarp Gynybos departamento (Gd) vadovų, su kuriais mes diskutavome apie tai, ką atgrasymas reiškia praktiškai, nebuvo aiškaus sutarimo“, pažymėjo Komisija.
