Policijos paskaičiavimais, Lenkijos sostinėje susirinko daugiau kaip 200 000 žmonių, kurie pažymėjo sunkiai iškovotos šalies nepriklausomybės šimtmetį. Jaroslawas Kaczynskis, vadovaujančios partijos lyderis ir galingiausias Lenkijos politikas, pasidžiaugė, kad renginys sulaukė „didžiulės sėkmės“. Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai sukritikavo nacionalizmo, grasinančio sužlugdyti Europos Sąjungą, augimą.
Lenkija jau kurį laiką žygiuoja natyvizmo ir protekcionizmo eisenos, vadovaujamos Donaldo Trumpo, priešakyje, tačiau šis galios šou pademonstravo, kad riba tarp patriotizmo ir ekstremizmo tapo dar neaiškesne. Varšuvoje tvyrojo įtempta atmosfera, valdžios pareigūnams vadovaujant maršui žmonių su raudonai baltomis tautinėmis vėliavomis ir rankovės raiščiais. Už jų mirgėjo fašistinių grupuočių emblemos, o policija ir kariuomenė formavo barikadas.
Varšuvos maršas tapo ryškiu kontrastu kitai scenai, tomis dienomis įvykusiai Paryžiaus priemiestyje. E. Macronas apkabino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel per kuklią ceremoniją, skirtą paminėti Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymą po dviejų pasaulinių karų, nusiaubusių ištisus Europos regionus – pirmiausia Lenkiją.
„Lenkijos iškilmės tik parodo, kaip smarkiai mūsų šalis atsieta nuo geopolitikos, – teigė Varšuvos universiteto politologė Ewa Marciniak. – Akivaizdu, kad Lenkijos pozicija buvo ne tik nesuderinta su ES lyderių – atrodė, kad ji apskritai traukia kitą dainą.“
Oponentai tvirtina, kad šia „mes prieš juos“ retorika vyriausybė suteikia balsą rasizmui ir paverčia Vakarų Europą ir imigraciją savo priešas. Šimtmečio paminėjimas pritraukė grupes nacionalistų iš Vengrijos, Italijos ir JK. Minioje matėsi ir bent viena Serbijos vėliava.
Vienas žmogus iš Budapešto, pozavęs fotografams, pareiškė, jog, kalbant apie pagrindines ES problemas, jo šalis visiškai palaiko Lenkiją. Tiek Lenkijai, tiek Vengrijai gresia ES sankcijos, ir abi valstybės žada jas vetuoti.
Reikia pastebėti, kad „Teisės ir teisingumo“ vyriausybei sunkiai sekasi kontroliuoti politinį naratyvą. Neseniai pasibaigusiuose vietos rinkimuose partija nesugebėjo užsitikrinti daugumos balsų Lenkijos miestų vietovėse, pasklidus gandams apie ES narystės įsipareigojimų nesilaikymą. Per pastaruosius trejus metus Lenkija ne kartą susikirto su Briuseliu dėl teismų korupcijos, žiniasklaidos laisvės ir naujojo įstatymo prieš šmeižtą, susijusio su šalies vaidmeniu per Holokaustą.
Vyriausybė atmeta kaltinimus, esą ji bando išvesti Lenkiją iš ES. Šiemet stengtasi išvengti praėjusių metų Nepriklausomybės dienos scenų pasikartojimo, kai žmonių ir žiniasklaidos dėmesį užgrobė fašistai. Šį kartą nebebuvo tokių šūkių kaip „Grynas kraujas“ ir „Europa bus balta arba negyvenama“. Tiesa, iš ryto kažkas iškėlė didelį transparantą su užrašu „Mirtis Tėvynės priešams“.
J. Kaczynskis maršą pagyrė, o D. Trumpas tviteryje paskelbė sveikinimo žinutę Lenkijai. „Mes laimingi, – teigė J. Kaczynskis. – Tai didi diena.“ Tačiau oficialiai vyriausybės delegacijai įkandin ėję nacionalistai tviteryje pranešė apie sudegintą ES vėliavą ir minios skandavimą reikalaujant, kad Lenkija išstotų iš aljanso, prie kurio prisijungė 2004 metais kartu su kitomis buvusio Rytų bloko valstybėmis.
ES prezidentas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas, paragino lenkus sekti istorinių lyderių, pasipriešinusių rusų kariuomenei ir nugalėjusių komunizmą, pėdomis ir nuversti šiuo metu valdžioje įsitaisiusius „šiuolaikinius bolševikus“. Pažymėtina, kad sekmadienį jis nutarė apsilankyti Varšuvoje, nors pasaulio lyderiai tą dieną rinkosi Prancūzijoje.
Netoli Varšuvos kultūros ir mokslo rūmų – miesto centre stūksančio bokšto – kelios dešimtys antifašistų demonstrantų iškėlė transparantą su Aušvico mirties stovyklos nuotrauka ir prierašu: „Štai kuo baigiasi nacionalizmas“. Kai kurie praeiviai antifašistų grupelei šūkaliojo įžeidimus ir rasistines užgaules.
„Tai ne tik vyriausybės problema, tai ir mūsų visų problema, – sekmadienį privačiam transliuotojui TVN24 teigė Katovicų Silezijos universiteto politologas Marekas Migalskis. – Lenkija pavirto nacionalizmo sostine.“
