JAV prezidentas Donaldas Trumpas, besididžiuojantis savo nacionalistinėmis pažiūromis, buvo tarp 70 lyderių, dalyvavusių ceremonijoje prie Triumfo arkos.
Tačiau nei jis, nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neprisijungė prie kitų šalių ir organizacijų vadovų simbolinėse eitynėse Eliziejaus laukuose.
Trys iki pusės nusirengusios protestuotojos iš feministinio judėjimo „Femen“ buvo sulaikytos, kai bandė pasiekti D. Trumpo kortežą. Vis dėlto Prancūzijos pareigūnai pranešė, kad JAV prezidento saugumui pavojus nekilo.
Su džihadistų atakomis susidurianti Prancūzija renginiui sutelkė maždaug 10 tūkst. policijos pareigūnų – į karo pabaigos minėjimo iškilmes taip pat atvyko Kanados premjeras Justinas Trudeau, Izraelio premjeras Benjaminas Natanyahu ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
11 val. ryto suskambėjus Prancūzijos bažnyčių varpams – lygiai tuo pat metu, kai prieš šimtą metų buvo pasirašyta paliaubų sutartis – lyderiai atvyko į ceremoniją, kur buvo grojama violončele ir skaitomi Pirmajame pasauliniame kare kovojusių karių laiškai.
20 minučių kalbėjęs Prancūzijos prezidentas pasmerkė nacionalizmą ir paragino šalių lyderius išmokti praeities pamokas.
„Nacionalizmas yra patriotizmo išdavystė“, – kalbėjo E. Macronas.
„Sakydami, kad mūsų interesai yra svarbiausi, o kiti nėra tokie reikšmingi, mes ištriname tai, kas padaro valstybę vertingą, kas skatina ją gyventi, kas daro ją didžią ir, svarbiausia, (ištriname) moralines vertybes“, – pridūrė jis.
Prezidentas perspėjo, kad taikos siekimas per „izoliaciją, smurtą ar dominavimą“ būtų „klaida, dėl kurios ateities kartos atsakomybę primestų mums“.
D. Trumpas tviteryje padėkojo E. Macronui už „nuostabią ceremoniją“, o paskui išvyko į JAV karių kapavietę Siurene, esančiame į Vakarus nuo Paryžiaus.
Karo pabaiga buvo paminėta ir Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Indijoje, Honkonge ir Mianmare – kolonijomis buvusiose šalyse, kurių gyventojai būdavo mobilizuojami karo metais.
„Tai buvo karas, kuriame Indija tiesiogiai nedalyvavo, tačiau mūsų kariai kovojo tik taikos labui“, – tviteryje parašė Indijos premjeras Narendra Modi.
„Už mūsų rytojus jie šiandien atidavė savuosius“, – Kanberoje susirinkusiems žmonėms sakė Australijos premjeras Scottas Morrisonas.
Princas Čarlzas Kenotafe prie memorialo padėjo pirmąjį vainiką iš raudonų aguonų – Didžiosios Britanijos karių atminties simbolio. Tą jis padarė karalienės Elžbietos II vardu, kuri ceremoniją stebėjo iš gretimo balkono.
Šiame renginyje dalyvavo ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris bei Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May.
Sugrįžimas į trisdešimtuosius?
Po ceremonijos Paryžiuje A. Merkel ir A. Guterresas sakė kalbas taikos forume ir abu perspėjo, kad kylanti nacionalizmo banga kelia grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai.
„Nerimauju, kad netinkamos nacionalistinės pažiūros gali vėl tapti populiarios“, – sakė Vokietijos kanclerė.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėjo matantis „daug paralelių tiek su dvidešimtojo amžiaus pradžia, tiek 1930-aisiais, o tai suteikia mums pagrindo nerimauti, jog gali prasidėti neprognozuojama įvykių grandinė“.
Ankstesnis vienybės demonstravimas prie Triumfo arkos vyko augant skirčiai tarp liberalių ir dešiniųjų idėjų Europos Sąjungoje, o transatlantiniai santykiai pradėjo braškėti JAV prezidentu tapus D. Trumpui.
Prie Respublikos aikštės sekmadienį prieš D. Trumpą protestavo maždaug pusantro tūkstančio žmonių.
„Pone Neapykanta, palikite Europą“, – buvo rašoma ant vieno protestuotojo plakato.
JAV prezidentas taikos forume nedalyvavo – vietoje to jis išvyko pagerbti JAV karių Paryžiaus prieigose esančiose kapinėse. Vis dėlto D. Trumpas sulaukė kritikos dėl to, jog į panašų renginį dėl prasto oro nenuvyko šeštadienį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė trumpai pasišnekėjęs su D. Trumpu renginių metu. Vašingtonas Rusijai yra paskelbęs virtinę sankcijų ir neseniai pagrasino pasitraukti iš sutarties, draudžiančios abejoms šalims vystyti vidutinio nuotolio branduolinius ginklus.