Prie Nežinomo kareivio kapo vykstančiose liūdnoje ceremonijoje dalyvauja daugiau kaip 60-ies valstybių ir vyriausybių vadovai.
Minėjimo ceremonija prasidėjo šiek tiek pavėluotai, jau po 11 valandos vietos laiku (12 val. Lietuvos laiku), kuomet prieš 100 metų buvo pasirašytos paliaubos. Tylos minutę Paryžiuje pakeitė ginklų šūviai ir varpų skambesys, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir kiti lyderiai tuomet dar tik vyko į ceremonijos vietą prie Triumfo arkos.
Lyjant lietui, Prancūzijos ir kitų valstybių lyderiai tyloje patraukė link Eliziejaus laukų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atvyko atskirai. Jam vykstant į minėjimo vietą, link jo kortežo bandė prasibrauti dvi protestuotojos, kurias suėmė policija. Atsakomybę už šį įvykį prisiėmė radikali feminisčių grupuotė „Femen“.
Paskutinis į minėjimą atvyko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel simboliškai sėdėjo tarp D. Trumpo ir E. Macrono – tai buvo interpretuota kaip simbolis, kad prieš šimtmetį kariavusios šalys dabar žengia koja kojon.
Po minėjimo E. Macronas pasaulio lyderius pakvies į taikos forumą, tačiau D. Trumpas jame nedalyvaus. Manoma, kad šio forumo metu E. Macronas pasakys kalbą, kurioje gins daugiašalę sistemą.
Savo ruožtu D. Trumpas prieš išvykdamas namo planuoja aplankyti amerikiečių karių kapines netoli Paryžiaus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo apie 10 mln. žmonių, o karo metu būdavo etapų, kuomet per dieną žūdavo dešimtys tūkstančių žmonių.
Jungtinės Valstijos į karą įsijungė jam jau einant į pabaigą, 1917 metų balandį, bet per pusantrų metų tapo svarbiu jo žaidėju ir svarstykles pasvėrė sąjungininkų pusėn. Kai 1918 metų lapkričio 11 dieną karas baigėsi, JAV tapo vienu svarbiausių žaidėjų kariniuose konfliktuose.
Macronas pasaulio lyderius ragina „puoselėti viltį, o ne baimę“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimą susirinkusius dešimtis pasaulio lyderių sekmadienį paragino susivienyti bendrai „kovai už taiką“.
„Puoselėkime savo viltis, o ne išnaudokime savo baimes vieni prieš kitus“, – pareiškė jis prie Triumfo arkos Paryžiuje susirinkusiems lyderiams.
Kreipdamasis į įvairių pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovus, tarp kurių buvo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas bei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jis juos paragino kovoti su „... smurtu ir dominavimu“.
„Kartu galime išvengti grėsmių, įskaitant visuotinį atšilimą ir aplinkos naikinimą, skurdą, badą, ligas, nelygybę, neišmanymą“, – pažymėjo jis.
Savaitę buvusiuose mūšių laukuose Šiaurės Prancūzijoje lankęsis Prancūzijos prezidentas pasaulio lyderius paragino nepamiršti „žudynių, po kurių praėjo jau šimtas metų ir kurių randai vis dar matomi ant pasaulio veido“.
Popiežius: Pirmasis pasaulinis karas yra rimtas įspėjimas atsisakyti „karo kultūros“
Popiežius Pranciškus pareiškė, kad Pirmasis pasaulinis karas turėtų būti vertinamas kaip rimtas įspėjimas, jog yra būtina atsisakyti „karo kultūros“.
Tačiau, sekmadienį kreipdamasis į tikinčiuosius Šv. Petro aikštėje, jis pažymėjo, kad karo pamokų yra nepaisoma ir, jo žodžiais, „atrodo, kad mes niekada nepasimokome“.
„Investuokime į taiką, ne į kartą!“ – pridūrė ginklų gamybos pramonę dažnai smerkiantis pontifikas.
Jis pareiškė, kad, žymint 100-ąsias karo pabaigos metines, sekmadienį suskambės Šventojo Petro bazilikos ir bažnyčių visame pasaulyje varpai.
1914–1918 metų karą popiežius pavadino „rimtu įspėjimu kiekvienam, jog būtina atsisakyti karo kultūros ir ieškoti visų teisėtų būdų užbaigti konfliktus, per kuriuos keliuose pasaulio regionuose vis dar liejamas kraujas“.
Pranciškus taip pat pacitavo Benediktą XV, Pirmojo pasaulinio karo laikų popiežių, kuris karą pavadino „bergždžiomis skerdynėmis“.
Dalyvavo Vokietijos prezidentas
Prezidentas Frankas-Walteris Steimeieris tapo pirmuoju Vokietijos lyderiu, sudalyvavusiu Didžiosios Britanijos karių atminimo renginyje – jis atvyko į Londoną, kur vyksta Pirmojo pasaulinio karo paliaubų šimtmečio minėjimai.
F.-W. Steinmeieris, kartu su Didžiosios Britanijos premjere Theresa May, padėjo vainikus Kenotafo memoriale centriniame Londone. T. May, skirtingai nei kiti pasaulio lyderiai, nusprendė nedalyvauti paliaubų šimtmečio minėjime Paryžiuje.
Londone šimtmetis buvo paminėtas Big Beno skambesiu. Nuo 2017 metų rugpjūčio renovuojamas Big Benas šiuo metu skambina tik per svarbius nacionalinius įvykius.
Princas Čarlzas Kenotafe prie memorialo padėjo pirmąjį vainiką iš raudonų aguonų – Didžiosios Britanijos karių atminties simbolio. Tą jis padarė karalienės Elžbietos II vardu, kuri ceremoniją stebėjo iš gretimo balkono.
Po Čarlzo savo vainiką padėjo F.-W. Steinmeieris.
Savo pagarbą Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems Didžiosios Britanijos ir Britų imperijos kariams atidavė ir kiti karališkosios šeimos nariai, diplomatai, kariuomenės lyderiai bei politikai.
Ceremonijos kulminacija tapo 10 tūkst. žmonių procesija pro Kenotafą.