Lietuvos televizijos laida „Panorama“ skelbia, kad byloje yra ir iš Lietuvos kilusių aukų, jų artimieji sako, kad jiems svarbu ne įkalinti senolį paskutiniams gyvenimo metams, bet pasiekti bent simbolinio teisingumo.
„Jie yra iš Latvijos ir Lietuvos, jie prarado savo artimuosius, buvo nužudyti jų tėvai, broliai, visos šeimos, jie neteko savo namų, turto. Jiems svarbu ne pasmerkti 94 metų žmogų kentėti kalėjime, jiems svarbu, kad bet kokiu būdu būtų atkurtas teisingumas“, – sako nukentėjusiųjų advokatas Onur U. Gazata.
Ben Cohen močiutė užaugo Lietuvoje, nacių okupacijos metais ji su mama buvo išvežta į Štuthofą, tačiau jai pavyko išgyventi.
„Esu labai dėkingas dėl šio proceso, mano šeima niekada nemanė, kad kažkas panašaus galėtų nutikti. Man, kaip trečios kartos atstovui, labai svarbu, kad galiu tai stebėti“, – žurnalistams sakė jis.
Minesotoje gyvenančioje močiutei vyras pasakoja visą bylos eigą ir tiki, kad tai jai suteikia palengvėjimą.
Byla turi simbolinę ir moralinę reikšmę
Teisiamasis iš šalies vakaruose esančio Borkeno rajono nuo 1942 metų birželio iki 1944 metų rugsėjo buvo sargybinis Štuthofo koncentracijos stovykloje netoli dabartinio Gdansko Lenkijoje.
Prokurorai kaltinamojo vardo neskelbia, bet dienraštis „Die Welt“ rašė, kad tai kraštovaizdžio architektas Johannas R., anksčiau dirbęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės administracijai.
Jo teismas yra naujas Vokietijos bandymas suspėti nuteisti dar tebegyvenančius nacius, 2011 metais nustačius naują teisinį precedentą.
Vilnonį kostiumą vilkintis kaltinamasis į teismo salę atvyko sėdėdamas invalido vežimėlyje, dešinėje rankoje laikydamas lazdą.
Praėjus daugiau kaip septyniems dešimtmečiams po Antrojo pasaulinio karo, jis kaltinamas bendrininkavimu nužudant kelis šimtus Štuthofo stovyklos kalinių, nurodė Miunsterio regiono teismas.
Tarp šių aukų yra daugiau kaip 100 lenkų kalinių, nužudytų dujų kameroje 1944 metų birželio 21–22 dienomis, ir „tikriausiai keli šimtai“ žydų kalinių, nužudytų nuo 1944 metų rugpjūčio iki tų pačių metų gruodžio.
„Nunuodyti dujomis, nušauti, palikti mirti“
Kaip sargybinis, kuriam tuo laikotarpiu buvo 18–20 metų, atsakovas „kaltinamas dalyvavęs žudymo operacijose“, naujienų agentūrai AFP sakė Dortmundo prokuroras Andreas Brendelis.
„Daug žmonių buvo nunuodyti dujomis, nušauti ar palikti mirti nuo bado“, – pridūrė jis.
Kadangi sargybiniai buvo labai svarbi stovyklos sistemos dalis, šis vyras „žinojo žudymo metodus“, nurodė prokurorai.
Tačiau 2017 metų rugpjūtį tardomas policijos kaltinamasis tvirtino nieko nežinojęs apie stovykloje vykdytus žiaurius nusikaltimus, rašė „Die Welt“.
Kaip pranešama, paklaustas, kodėl stovyklos kaliniai buvo tokie liesi, jis tyrėjams atsakė, jog maisto taip trūko visiems, kad, vaizdžiai tariant, du kariai galėjo tilpti į vieną uniformą.
Kaltinamasis planuoja teismo metu padaryti pareiškimą, nacionalinei naujienų agentūrai DPA sakė jo advokatas.
Štuthofo stovykla buvo įkurta 1939 metais, o galiausiai joje buvo laikoma 110 tūkst. kalinių, kurių 65 tūkst. žuvo, nurodo Štuthofo muziejus.
Dėl atsakovo amžiaus teismo posėdžiai tikriausiai truks daugiausia po dvi valandas, bet A. Brendelis sakė, kad „protiškai jis vis dar sveikas“.
Jei bus pripažinta jo kaltė, jam grės įkalinimas iki 15 metų, nors dėl jo amžiaus ir apeliavimo galimybių nesitikima, kad jam teks sėdėti už grotų.
A. Brendelis pažymėjo, kad Vokietijoje nėra senaties termino žmogžudystėms, bet taip pat atkreipė dėmesį į moralinę būtinybę nagrinėti šią bylą.
„Vokietija šeimoms ir aukoms skolinga persekiojimą už šiuos nacių nusikaltimus net šiandien. Tai teisinis ir moralinis klausimas“, – sakė jis.