Turint omenyje „Rusiją, kuri yra prie mūsų sienų ir kuri gali tapti grėsme“, europiečiai, anot E. Macrono, negali „kliautis vien tik JAV“.

E. Macronas savo reikalavimą argumentavo perspėjimu dėl „autoritarinių jėgų, kurios kyla prie Europos sienų ir vėl ginkluojasi“. Europa esą privalo gintis, „turint omenyje Kiniją, Rusiją ir netgi JAV“.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai trauktis iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) su Rusija, pasak E. Macrono, yra pavojus Europai. „Kas bus pagrindinė auka?“ – klausė jis ir pats atsakė: „Europa ir jos saugumas“.

Jau pernai E. Macronas ragino iki 2020 metų Europoje sukurti „bendrą intervencinį dalinį“ krizių atvejams. Jis, be to, pasiūlė bendrą gynybos biudžetą ir bendrą doktriną.

„Kai matau, kaip prezidentas Trumpas skelbia, kad jis traukiasi iš svarbios nusiginklavimo sutarties, sukurtos po 9-o dešimtmečio Europą ištikusios raketų krizės, kas bus pagrindinė auka? – Europa ir jos saugumas“, – teigė Prancūzijos lyderis.

Minėtą raketų krizę sukėlė Šaltojo karo pabaigoje įsibėgėjusios nestrateginės branduolinės ginkluotės plėtros lenktynės, per kurias Jungtinės Valstijos dislokavo Europoje balistinių raketų. Ši krizė buvo pagrindinis veiksnys, paskatinęs JAV ir Sovietų Sąjungą 1987 metais sudaryti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).

„Neapsaugosime europiečių, nebent nuspręsime turėti tikrą Europos kariuomenę“, – sakė E. Macronas interviu, įrašytame pirmadienio vakarą Verdene šiaurės rytų Prancūzijoje, prezidentui šią savaitę lankant Pirmojo pasaulinio karo mūšių vietas prieš šio konflikto pabaigos 100-ąsias metines.

Pasak E. Macrono, esant padėčiai, „kai Rusija, kuri yra prie mūsų sienų, pademonstravo galinti būti grėsmė... mums reikia Europos, kuri geriau ginasi pati, o ne tiesiog yra priklausoma nuo Jungtinių Valstijų“.

Prancūzijos vadovas tapo pagrindiniu iniciatoriumi, stūmusiu projektą įkurti devynių Europos šalių pajėgas, galinčias sparčiai surengti bendrą karinę operaciją, evakuaciją iš karo zonos arba suteikti pagalbą gaivalinės nelaimės atveju.

Šių devynių valstybių gynybos ministrai trečiadienį pirmąkart susitiks Paryžiuje aptarti detalių, kaip šios pajėgos veiks.

Europos Sąjunga taip pat užsibrėžusi nuo 2021 metų smarkiai padidinti savo gynybos biudžetą ir per septynerius metus skirti tyrimams bei naujos technikos plėtrai apie 13 mlrd. eurų. Dabartinis ES gynybos biudžetas nesiekia 600 mln. eurų.