Demokratai turi neblogų galimybių atsikovoti daugumą Atstovų rūmuose. Prezidentui Donaldui Trumpui tai gali grėsti net apkalta, todėl jis iš visų jėgų stengiasi užsitikrinti Senato kontrolę.
Amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų rūmų narius, 35 iš 100 senatorių, taip pat 36 valstijų gubernatorius.
Rinkimai laikomi tam tikru referendumu dėl pirmųjų 2 prezidento D. Trumpo politikos metų.
Jungtinių valstijų prezidentas D. Trumpas antradienio naktį surengė dar tris paskutinius rinkiminius susitikimus trijose svarbiose valstijose ir grįžo į Vašingtoną tik paryčiais.
Pagrindinė prezidento idėja – gąsdinti neapsisprendusius rinkėjus imigrantais banditais ir demokratų politika jų atžvilgiu.
„Jie iš esmės nori Jungtinėms Valstijoms primesti socializmą. Jie nori ištrinti sienas“, – sako D. Trumpas.
Antradienį bus balsuojama visoje šalyje, bet balsavimo laiką kiekviena valstija nustato savarankiškai. Pavyzdžiui, sostinėje Vašingtone registruoti rinkėjai galės atiduoti savo balsus nuo 7 val. vietos (14 val. Lietuvos) iki 20 val. (trečiadienio 3 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu Niujorko valstijoje balsavimas vyks nuo 6 iki 21 val. (13–4 val.), Arkanzase – nuo 7 val. 30 min. (15 val. 30 min.) iki 19 val. 30 min. (3 val. 30 min.).
Be to, apie 27,7 mln. amerikiečių jau balsavo iš anksto. Apžvalgininkų nuomone, gana didelis iš anksto balsavusių žmonių skaičius galbūt rodo, kad šiemet piliečiai Kongreso rinkimams skiria daugiau dėmesio.
Turint omenyje gerą Jungtinių valstijų ekonomikos būklę tai gana keista, bet atrodo, kad D. Trumpas nusprendė pasitelkti populistines temas, o jos tikrai padėjo jam laimėti per 2016-ųjų rinkimus.
„Spygliuotoji viela, naudojama deramai, gali būti nuostabus reginys“, – sako JAV prezidentas.
Amerikos politologai mano, kad tai gali pridaryti bėdų respublikonams, nes demokratai atvirai kaltina D. Trumpą rasizmu ir kitomis nuodėmėmis, pavyzdžiui, nepagarba moterims, melu ir įstatymų nesilaikymu.
„Staiga žmonės atsibudo ir suprato, kad tai nėra garantuota. Reikia už tai kovoti. Vien švilpimu nelaimėsime rinkimų. Ir tas didysis atsibudimas suteikia man vilčių“, – sako buvęs JAV prezidentas Barackas Obama.
„Nemanau, kad šioje šalyje yra bent vienas demokratas, giliai širdyje nejaučiantis šiokio tokio nerimo, išlikusio dar nuo 2016 metų“, kai šalyje vyko prezidento rinkimai, sakė Stephanie Schriock, vadovaujanti organizacijai „EMILY's List“, per šią kampaniją išleidusiai beveik 60 mln. dolerių (52,8 mln. eurų) demokratų kandidatėms paremti.
„Viskas yra svarbu ir viskas pakibę ant plauko“, – pripažino S. Schriock.
Nors pats D. Trumpas nėra įrašytas į jokius balsalapius, jis pirmadienį pripažino, kad 2018 metų kadencijos vidurio rinkimai yra referendumas dėl jo prezidentavimo.
„Tam tikra prasme esu balsalapyje, – per jo perrinkimo kampanijos organizuotą renginį savo šalininkams vaizdo ryšiu sakė D. Trumpas. – Spauda tai išties laiko referendumu dėl manęs ir mūsų judėjimo.“
Prezidentas taip pat pripažino, kad jeigu laimės demokratai, jie stengsis anuliuoti viską, ką jis stengėsi pasiekti. „Visa tai yra trapu“, – sakė jis.
Praradę balsą per priešrinkiminę karštinę abiejų stovyklų lyderiai dabar turės laukti rinkimų rezultatų.
Turint omenyje, kad daugelyje valstijų jie gali būti labai apylygiai, skaičiavimas tikrai užtruks.
Šiuo metu Atstovų rūmuose daugumą turi respublikonai – jie kontroliuoja 240 vietų iš 435. Kad demokratai įgytų daugumą, jie turi išsaugoti dabartines 194 vietas ir gauti dar 24.
Abiejų partijų strategai pripažįsta, kad demokratų valdžios perėmimas Atstovų Rūmuose yra tikėtinas. Tokiu atveju ši partija ateinančius dvejus metus galėtų žlugdyti D. Trumpo teisėkūros iniciatyvas. Ko gera, dar svarbiau, kad jie įgytų galią reikalauti, kad prezidentas duotų parodymus atliekant tyrimus dėl daugelio prieštaringai vertinamų jo asmeninių ir profesinių pasirinkimų.
Antradienis taip pat taps išbandymu nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią pakitusiam politiniam klimatui, pasižyminčiam didėjančiu susiskaldymu tarp rinkėjų rasės, lyties ir ypač švietimo klausimais.
D. Trumpo respublikonų stovyklos branduolys vis aiškiau gali būti apibūdinamas kaip vyresnis baltųjų, daugiausiai vyrų ir aukštojo išsilavinimo neturinčių žmonių kontingentas. Tuo metu demokratai labiau kliaujasi moterimis, spalvotaisiais, jaunimu ir koledžų absolventais.
Jeigu šis politinis persiskirstymas bus įtvirtintas, jis gali lemti JAV politiką porą artimiausių dešimtmečių.
Vos prieš penkerius metus Respublikonų nacionalinis komitetas (RNC) savo ataskaitoje paskelbė, kad „Senosios didžiosios partijos“ išlikimas priklauso nuo jos gebėjimo pritraukti daugiau mažumų ir moterų balsų. Šie rinkėjai vis labiau gręžėsi nuo D. Trumpo Respublikonų partijos, atgrasyti jo chaotiško vadovavimo ir ksenofobinės retorikos. Kita vertus, šis neįprastas prezidentas atrodo patrauklus rinkėjams darbininkams.
Ari Fleischeris (Aris Fleišeris), vienas iš RNC ataskaitos autorių, pripažino, kad respublikonų lyderiai niekada neplanavo užsitikrinti didesnę baltaodžių darbininkų vyrų paramą.
„Tai reiškia, kad šiuo metu yra perrašomas apibrėžimas, ką reiškia būti respublikonu, – sakė A. Fleischeris. – Plunksnakotis – Donaldo Trumpo rankoje, o jo rašysena niekada nebuvo itin gera.“
Sekmadienį televizijos „NBC News“ ir dienraščio „The Wall Street Journal“ paskelbti šalies masto apklausos rezultatai atskleidžia šių demografinių poslinkių mastą.
Demokratai palankiausiai vertinami afroamerikiečių (84 proc. prieš 8 proc.), iš Lotynų Amerikos kilusių rinkėjų (57 proc. prieš 29 proc.), 18–34 metų amžiaus rinkėjų (57 proc. prieš 34 proc.), moterų (55 proc. ir 37 proc.) ir nepriklausomų rinkėjų (35 proc. prieš 23 procentus).
Tarp baltųjų aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų demokratų šalininkių 28 procentiniais punktais daugiau nei palaikančių respublikonus: 61 proc. prieš 33 procentus.
Kita vertus, respublikonams aiškiai palankesnės grupės yra 50–64 metų amžiaus rinkėjai (52 proc. prieš 43 proc.), vyrai (50 proc. prieš 43 proc.) ir baltieji (50 proc. prieš 44 procentus. Tarp koledžo diplomo neturinčių baltųjų vyrų respublikonų šalininkų esama 65 proc., o jų oponentus remia 30 proc. šios grupės respondentų.
Demokratai tikisi, kad šiemet į Kongresą bus išrinktas rekordinis skaičius moterų. Jie taip pat tikisi patekti į istoriją su virtine LGBT kandidatų ir musulmonų.
Paskutiniosiomis kampanijos dienomis buvęs prezidentas Barackas Obama stengėsi pabrėžti šiuos skirtumus, kad motyvuotų rinkėjus visoje šalyje.
„Vieni rinkimai neeliminuos rasizmo, seksizmo ar homofobijos, – B. Obama sakė per vieną mitingą Floridoje. – Tai nenutiks per vienus rinkimus. Tačiau tai bus pradžia..“
D. Trumpas savo paskutiniuose argumentuose pabrėžė visiškai ką kita: jis reiškė pasipiktinimą imigrantais iš Lotynų Amerikos, per Meksiką plūstančiais prieš JAV sienos su viltimi gauti prieglobstį.
Į Jungtines Valstijas keliaujant migrantų karavanams, D. Trumpas pasiuntė prie sienos budėti daugiau kaip 5 000 karių. Prezidentas taip pat perspėjo, kad kariai panaudotų mirtiną jėgą prieš akmenis svaidančius migrantus, nors vėliau šio pareiškimo išsižadėjo.
Kaip bebūtų, jo ksenofobinė retorika neturi jokių atitikmenų tarp naujausių laikų Amerikos prezidentų.
„Jeigu jie (demokratai) susigrąžins Atstovų Rūmus, jis (D. Trumpas) faktiškai taps neįgalus prezidentas, ir jis nebūtų perrinktas“, – sakė respublikonų konservatyviojo Arbatėlės sparno aktyvistė Amy Kremer, vadovaujanti grupei „Women for Trump“ („Moterys už Trumpą“).
„Jie padarys bet ką ir viską, ką gali, kad surengtų jam apkaltą“, – pridūrė ji.
Iš tikrųjų įtakingos demokratų grupės jau dabar spaudžia, kad D. Trumpui būtų surengta apkalta, nors partijos lyderiai dar nėra pasiruošę žengti taip toli.
Politikos ekspertai, prisimindami rožines Hillary Clinton prognozes ir netikėtą jos pralaimėjimą, dabar labai atsargiai prognozuoja rinkimų rezultatus.
Jų manymu, demokratai gali perimti Atstovų rūmų kontrolę, bet senate jiems vargu ar pavyks ir visa tai labai priklausys ne tiek nuo Amerikos rinkėjų politinių simpatijų, o nuo jų noro išvis nueiti iki balsadėžių, nes vidurio kadencijos rinkimai Amerikoje nėra labai populiarūs.