Per antrąjį rinkimų ratą sprendėsi, kas taps 649 miestų, miestelių ir savivaldybių merais, kai nugalėtojai nepaaiškėjo po dviem savaitėmis anksčiau vykusio pirmojo turo.
Šie rinkimai vertinami kaip patikrinimas, kiek visuomenė palaiko valdančiąją partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), atėjusią į valdžią 2015 metais. Partija, pasisakanti už lenkiškąjį patriotizmą, tradicines katalikiškas vertybes ir socialinės gerovės programas, tebėra populiari tarp konservatyviųjų sluoksnių.
Tačiau PiS kritikai kaltina partiją vedant šalį autoritarizmo link savo pastangomis kontroliuoti teisinę sistemą.
Per spalio 21-ąją vykusį pirmąjį rinkimų ratą „Įstatymas ir teisingumas“ sustiprino savo pozicijas regioninėse asamblėjose, bet pralaimėjo kovą dėl merų postų Varšuvoje, Poznanėje ir Lodzėje centristinei proeuropietiškai „Pilietinei koalicijai“ (KO), vadovaujamai partijos „Pilietinė platforma“ (PO).
Per antrąjį turą opozicija perėmė dar du svarbius Lenkijos miestus.
Baltijos jūros uostamiestyje Gdanske PO meras Pawelas Adamowiczius buvo perrinktas šeštai kadencijai. Viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ apklausa prognozuoja, kad P. Adamowiczių palaikė beveik 65 proc. rinkėjų, o už jo varžovą PiS kandidatą Kacperą Plazynskį – daugiau kaip 35 procentai.
Krokuvoje kitas ilgai dirbantis meras – Jacekas Majchrowskis – atrėmė PiS kandidatės Malgorzatos Wassermann iššūkį. Prognozuojama, kad J. Majchrowskis irgi surinko beveik 65 proc. balsų.
„Ipsos“ prognozės rodo, kad opozicijos kandidatui atiteks ir Kelcų miesto mero postas. Jį turėtų laimėti Bogdanas Wenta, vienas geriausių Lenkijos rankininkų ir buvęs nacionalinės rinktinės treneris.
Rezultatai atspindi didelį politinį susiskaldymą tarp Lenkijos miestų gyventojų, labiau palaikančių liberaliosios pakraipos opoziciją, ir kaimiškųjų vietovių, tvirtai tebepalaikančių valdančiuosius, nepaisant jų konfliktų su Europos Sąjunga.
Oficialūs rezultatai tikriausiai bus pradėti skelbti pirmadienį.
Šie vietos valdžios rinkimai yra įžanga į virtinę kitų svarbių balsavimų. Gegužę vyks Europos Parlamento rinkimai, 2019-ųjų rudenį – šalies parlamento rinkimai, o 2020 metų pavasarį bus renkamas šalies prezidentas.
„Įstatymas ir teisingumas“ prieš dvi savaites gavo iš viso 34 proc. balsų per seimelių rinkimus, o KO surinko beveik 28 proc. balsų. Šių asamblėjų vienas iš pagrindinių uždavinių – spręsti, kaip bus naudojamos ES paramos lėšos.
Jeigu valdančioji partija išlaikytų tokį patį palaikymą, koks jai buvo parodytas prieš dvi savaites, PiS veikiausiai išliktų valdžioje per 2019 metų nacionalinius rinkimus, bet parlamente nebeturėtų „superdaugumos“, reikalingos konstitucijoms pataisoms priimti.