Tikrovės egzaminas: kiek ilgai valdžioje išsilaikys pasaulio galingieji?

Politinė valdžia – slidus dalykas. Netgi esant absoliučiai monarchijai, ji gali išslysti tau iš rankų, žengus viso labo vieną klaidingą žingsnį. Pasiklauskite, ką apie tai mano Mohammedas bin Salmanas. Pastarąjį kartą panašią apklausą atlikome šių metų kovą, tuomet, nustūmęs savo varžovus, jis sustiprino savo valdžios karalystėje gniaužtus. Analitikai tada prognozavo jam valdžią dar kelis ateinančius dešimtmečius.

Tačiau pastarąjį mėnesį jis tik visomis išgalėmis stengėsi sustiprinti savo pozicijas su Jungtinėmis Valstijomis, svarbiausia jo šalies sąjungininke, kuri reikalavo patikinimų dėl arabų disidento žurnalisto nužudymo, tuo tarpu Turkija nesiliovė baksnoti pirštu į sosto įpėdinį.

Saudo Arabijos kronprincas, dažnai vadinamas tiesiog MBS, vis tiek gali dar ilgus metus valdyti šalį. Tačiau bent jau trumpalaikėje perspektyvoje netikrumo mastas šalyje šoktelėjo.

Daugumos pasaulinių politinių lyderių valdymo prognozės, lyginant su kovo mėnesį atlikta apklausa, nepasikeitė. Didžiausių nuostolių reitinguose patyrė Prancūzijos prezidentas. Smunkantys jo reitingai didina tikimybę, kad Prancūzijos prezidentas nebus perrinktas 2022 metais. Jo Europos sąjungininkė Angela Merkel paskelbė šią savaitę pasitrauksianti iš užimamo kanclerio posto, kai 2021 metais baigsis jos kadencija, tačiau esmės tai beveik nekeičia; analitikai jau ir taip prognozavo, kad ji bus priversta pasitraukti dar anksčiau.

Mes apžvelgsime septyniolika pasaulio lyderių, ištirsime viešąją nuomonę, ekonominės veiklos rezultatus ir vidaus politikos išskirtinius bruožus, kad galėtume nuspėti, kiek ilgai kiekvienas iš jų galėtų išlaikyti valdžios vairą. Nors, kaip rodo MBS pavyzdys, kai pakinta politinis klimatas, bet kurio lyderio prognozė gali pasikeisti kone akimirksniu.

Mohammedas Bin Salmanas, Saudo Arabija

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas Bin Salmanas buvo įsitvirtinęs kaip neginčytinas didžiausios naftos tiekėjos pasaulyje vadovas, neužleisiantis savo pozicijų dar keletą dešimtmečių. Dabar perspektyva, jog princas šaliai vadovaus dar pusę amžiaus, susilpnėjo iš esmės.

Iki vis gilėjančios krizės, kilusios po Vašingtone įsikūrusio Saudo Arabijos apžvalgininko Jamalo Khashoggi‘io nužudymo, 33-jų metų sosto įpėdinis princas labai sėkmingai valdė Saudo Arabiją už savo tėvą, karalių Salmaną, gudrumu įveikęs vyresnius savo karališkosios šeimos varžovus. Tačiau jo reputacijai šalyje ir užsienyje dideliu išbandymu tapo Khashoggi‘io nužudymas, iškėlęs stiprių abejonių dėl jo gebėjimo valdyti.

„Jo pozicijos išlieka stiprios, bent jau kol kas, - sakė Otavos universiteto docentas Thonmas Juenau, - Nemanau, kad dabartinėmis sąlygomis, jo lauktų gerai organizuoti protestai ar kiti išbandymai. Bet kuo daugiau klaidų jis darys, tuo daugiau bus erdvės organizuoti prieš jį pasipriešinimą“.

Kimas Jong Unas, Šiaurės Korėja

Perversmas, nužudymas ar karas Kim Jong Unui atrodo pagrindinėmis rizikomis. Jei to neįvyks, jis greičiausiai išlaikys savo plieninius gniaužtus Šiaurės Korėjoje dešimtmečius, lygiai kaip ir jo tėvas ir senelis.

Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkija

Recepas Tayyipas Erdoganas, ilgiausiai valdantis šių laikų Turkijoje lyderis, šių metų rugpjūtį buvo suteikta daug apimančių naujų įgaliojimų. Ir nors Turkijos rinkos nuo tada patyrė keletą nervingų mėnesių, 64-erių metų prezidentas išlieka populiariausiu šalies politiku. 2016 metais jis susidūrė su bandymu įvykdyti Turkijoje valstybinį perversmą. Nors Turkijos prezidentui leidžiama dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, pagal naująją konstituciją ši R. T. Erdoganui bus pirmoji, tad potencialiai jis gali likti valdžioje bent iki 2028 metų, o gal dar ilgiau, jei prieš pasibaigiant jo antrajai kadencijai, jis sušauks neeilinius rinkimus.

„R.T. Erdoganas, labai panašu, dominuos Turkijos politikoje artimoje ateityje, - teigė Yıldırım Beyazıt universiteto Ankaroje politikos analitikas Oneris Bucukcu. – Jis veiksmingai panaudoja savo naujus įgaliojimus, kad sustiprintų visuomenės tikėjimą jo vadovavimo sėkme“.

Vladimiras Putinas, Rusija

Per savo aštuoniolikos metų valdymo laikotarpį Vladimiras Putinas metodiškai neutralizuodavo bet kokią grėsmę savo valdymui, nuo ambicingų oligarchų iki čečėnų separatistų bei Vakarų sankcijų.
66-erių metų prezidentas, ilgiausiai Rusijoje valdantis lyderis nuo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino laikų, šių metų kovą pasiekė triuškinančią pergalę, užsitikrindamas dar vieną šešerių metų kadenciją Rusijos lyderio poste. Vis dėlto nepaisant totalinės kontrolės politinėje arenoje ir nacionalinėje žiniasklaidoje, jos reitingai nuo tada smuko iki septynerių metų minimumo, ypač jam paskelbus planus ilginti pensinį amžių.

2024 metais, remiantis konstituciniais apribojimais, jam teks atsisakyti prezidentavimo. Nors jau kartą anksčiau jis yra apėjęs šias taisykles, jis užsiminė, kad daugiau tai nepasikartos. Pagrindinis jo iššūkis dabar - užtikrinti, kad jo sistema ir jo vidinis ratas būtų saugūs jam pasitraukus.

„Jis turi sukurti sistemą, kuri išlaikys status kvo net tuomet, kai jis jau nebebus prezidentu, - sakė įmonės „R.Politik“, teikiančios Rusijos politikos analizės paslaugas , politikos analitikė. - V. Putino režimas turi išlikti netgi be Putino“.

Narendra Modis, Indija

Visuotinai tikimasi, kad 68-erių metų Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis laimės kitais metais vyksiančius Indijos nacionalinius rinkimus, nors jo populiarumas pastebimai smunka. Galiojant penkerių metų kadencijai, tai reiškia, kad N. Modis galimai valdys šalį su jos 1,3 mlrd. gyventojų iki 2024 metų ar dar ilgiau, jeigu tarp jo oponentų įsigalėtų sumaištis. Indijos ministro pirmininko Narendra Modžio partijai „Bharatiya Janata“ (BJP) 2014 metais, kaip reta, pavyko laimėti daugumą, tuo tarpu jos varžovė, opozicinė Kongreso partija, kuriai vadovauja Gandhi politinės dinastijos palikuonis Rahulas Gandhi, mėgina tarpininkauti aljanse su kitomis opozicinėmis partijomis.

„Sunku įsivaizduoti, kad Kongreso partija taps veiksminga opozicine jėga iki 2024 metų, kol ji bus pajungta Gandhi šeimos interesams“, - sakė Notingamo Azijos plėtros instituto universiteto direktorė profesorė Katharine‘a Adeney.

Xi Jinpingas, Kinija

Kinijos komunistų partija šių metų vasarį panaikino prezidento kadencijų limitą, atverdama kelią 65-erių metų Xi Jinpingui likti prie valdžios vairo ir po 2023 metų.

Ajatola Ali Khamenei, Iranas

Pasikėsinimas nužudyti, kariniai konfliktai, prostatos operacija, - visa tai ištvėręs 79-erių metų Irano aukščiausiasis dvasinis lyderis Ayatollah Ali Khamenei, rodos, liks valdžioje iki mirties.

Nicolo‘as Maduro‘as, Venesuela

Venesuelos ekonomikai griūvant, buvęs autobuso vairuotojas 55-erių metų Nicolo‘as Maduro‘as šių metų gegužę užsitikrino dar vieną šešerių metų kadenciją, pratęsdamas triuškinančių socialistinės partijos pergalių, fiksuotų du dešimtmečius, seriją.

Donaldas Trumpas, Jungtinės Valstijos

Pirmąją Donaldo Trumpo kadenciją lydi sumaištis ir nesutarimai, tačiau kylanti Jungtinių Valstijų ekonomika ir administracijos parama, manoma, gerina jo šansus užsitikrinti antrąją kadenciją 2020 metais.

72-erių metų politiko reitingai vis dar įstrigę ties kone istorinėmis žemumomis, jie žemiausi nei bet kurio kito prezidento per dešimtmečius. Amerikiečiai lapkritį vėl rinksis prie balsadėžių ir dalyvaus JAV vidurio kadencijos rinkimuose. Tai, kuri partija laimės šiuos rinkimus, paveiks visą politinę šalies kryptį.

Amerikos Pietvakarių universiteto (Džordžtaune, Teksaso valstija) politikos mokslų profesorė Emily Sydnor teigė, kad remiantis analizės rodikliais, yra didelė tikimybė, kad D. Trumpas gali būti išrinktas antrajai kadencijai. „Šalies ekonomika, kai ji funkcionuoja puikiai, geriausias veiksnys, leidžiantis prognozuoti sėkmę, kaip ir politinis šališkumas, - sakė ji. - Nors atrodo, kad D. Trumpo tikimybė užsitikrinti antrąją kadenciją yra visiškai įmanoma, mums dar teks palaukti, kol galėsim prognozuoti jam garantuotą pergalę“.

Muhammadu Buhari, Nigerija

Nigerijoje kitąmet vyks prezidento rinkimai, ir dabartinis prezidentas Muhammadu Buhari, manoma, sieks perrinkimo, jeigu jam tik leis sveikatos būklė.

Benjaminas Netanyahu, Izraelis

Benjamino Netanyahu skandalai ištisus metus drebino šalį. Tačiau ilgiausiai šalyje premjero pareigas einantis pareigūnas nuo savo politinio įtėvio Davido Ben Guriono laikų vis dėlto išlaikė savo sunkiai suvaldomą koaliciją, nepaisant spėlionių apie galimus pirmalaikius rinkimus kitais metais.

Emmanuelis Macronas, Prancūzija

Prancūzijos rinkimų sistema buvo palanki Emmanueliui Macronui, kuris laimėjo 2017 metų prezidento rinkimus. Per tą laiką E. Macrono reitingai smuko, ir augimo Europoje sulėtėjimas gali užvilkinti jo vykdomų nepopuliarių reformų poveikį, o visa eilė klaidingų žingsnių pelnė jam arogantiškos asmenybės reputaciją.

„Jis nori būti vertinamas pagal jo pasiektus rezultatus, - teigė Atlanto tarybos vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Paryžiuje įsikūrusio instituto „Sciences Po“ profesorius Nicholas Dungangas. – Bet prancūzai vertins jį pagal jo sudaromą įspūdį, o jūs juk žinote, kokie kritiški gali būti prancūzai“.

Shinzo‘as Abe‘ė , Japonija

Japonijos premjeras Shinzo‘as Abe‘ė šių metų rugsėjį užsitikrino trečią kadenciją iš eilės, ir ši pergalė atvėrė jam kelią tapti ilgiausiai japonų vyriausybei vadovaujančiu politiku.
Nors 64-erių metų Japonijos lyderis turi didelių šansų darbuotis savo poste visą trejų metų kadenciją iki 2021 metų, vis dėlto jo planai siekti nesutarimus kurstančių pakeitimų šalies pacifistinėje pokario konstitucijoje gali susilpninti visuomenės palaikymą prieš kitais metais vyksiančius Aukštesniųjų rūmų rinkimus. S. Abe‘ė yra pareiškęs neketinantis likti premjero poste, pasibaigus dabartinei jo kadencijai, todėl rinkų dėmesys iš lėto krypsta į galimus jo perėmėjus.

Angela Merkel, Vokietija

Po trylikos metų Vokietijos ir Europos politikos lyderio poste Angela Merkel jau ruošiasi trauktis iš savo užimamų postų. Trauktis paskatino virtinė nesėkmių per žemių parlamentų rinkimus, taip pat vidiniai nesutarimai jos vadovaujamoje koalicijoje. A. Merkel šią savaitę paskelbė savo sprendimą daugiau nebesiekti nei Krikščionių demokratų sąjungos (VCDU) pirmininko, nei šalies kanclerio posto. Ji teigia ketinanti likti kanclerio poste iki kadencijos pabaigos, 2021 metų, tačiau jeigu CDU savo naujuoju vadovu pasirinks lyderį, kurio požiūris kirsis su A. Merkel, ji gali pasitraukti anksčiau.

Cyrilas Ramaphosa, Pietų Afrika

Pietų Afrikos Respublikos parlamento sprendimą, priimtą šių metų vasarį, šalies prezidentu išrinkti Cyrilą Ramaphosą džiugiai sveikino Pietų Afrikos rinkos, tačiau euforija netrukus išsisklaidė, šalies ekonomikai nugrimzdus į recesiją. 65-erių metų prezidentui liko mažiau nei metai sustiprinti savo pozicijas iki 2019 m. rugpjūtį numatytų nacionalinių rinkimų.

Afrikos nacionalinis kongresas (ANC) greičiausiai išsaugos daugumą, tačiau, kaip rodo apklausos, rezultatai gali būti prasčiausi per visą istoriją, ir dėl to prezidento Cyrilo Ramaphosa‘os pozicijos taps lengvai pažeidžiamos.

Mauricio‘us Macris, Argentina

Mauricio Mario rinkimai, vykę 2015 m. pabaigoje, pranašavo naują erą Argentinai po daugiau nei dešimtmetį vyravusio populizmo, vadovaujant Cristinai ir Nestorui Kirchneriams.

59-erių metų prezidentas ėmėsi būtinų reformų, siekdamas paskatinti prekybą bei investicijas ir pažaboti infliaciją bei tuo pačiu mėgindamas apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Skolų krizei kiek aprimus, šių metų pradžioje atrodė, kad jam nebus sunku būti perrinktam per 2019 m. spalį vyksiančius rinkimus. Tačiau tokias prognozes teko koreguoti, kai peso vertė griūtis sukėlė chaosą šalies ekonomikoje. Versloves ir namų ūkius užgriuvo didelis išbandymas; pasitikėjimas M. Macriu smuko ir pasipriešinimas jo griežto taupymo programai vis stiprėjo. „Tokie įvykiai tik padidins riziką, kad kitai metais vyksiančiuose rinkimuose gali laimėti populistinė vyriausybė, - sakė vyresnysis „Pantheon Macroeconomics“ ekonomistas Andresas Abadia. – Netikrumas išliks didelis, tiek ekonominiame, tiek politiniame fronte.

Theresa May, Jungtinė Karalystė

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May gali pasitraukti jau mėnesio pabaigoje arba gali ir toliau iš lėto, strigčiodama, darbuotis iki pat „Brexit“ finišo linijos, 2019 metų kovo. Gandai apie jos galimą nušalinimą sklando kone kasdien, tačiau faktas lieka faktu: jos partija neturi geresnio pasirinkimo. Iki 2022 metų rinkimai nenumatyti. Bet iki tol Th. May turi išlaviruoti pavojingą „Brexit“ procesą. Jeigu jai tai nepavyktų, ji gali būti “išmesta už borto“ kone per naktį.