R. T. Erdoganas visiškai atvirai bando suremti ragus su 33 metų karūnos princu Mohammedu Bin Salmanu, kuris iki šiol be jokių skrupulų demonstravo galią savo šalyje. Jeigu atlaikys kilusį furorą dėl Saudo Arabijos kritiko ir „Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo, princas Mohammedas, dar žinomas kaip MBS, teoriškai gali ilgiems dešimtmečiams užimti Saudo Arabijos sostą.
Turkijos pasipiktinimas dėl spalio 2 d. Saudo Arabijos konsulate Stambule nužudyto J. Khashoggio mirties pasireiškia įvairiais būdais: selektyviu informacijos nutekinimu, viešais išpuoliais ir perspektyva susikirsti su JAV, pagrindine Saudo Arabijos sąjungininke. Pasak su situacija susipažinusio turkų pareigūno, Turkija puoselėjo viltį, kad, susidūręs su nusikaltimo brutalumu, prezidentas Donaldas Trumpas senyvą Saudo Arabijos karalių spaus pasirinkti naują įpėdinį.
Tačiau yra viena problema: gali būti, jog princas Mohammedas jau dabar turi tiek galios, kad net karalius, jo tėvas, nebegalėtų išstumti jo iš sosto. Taip situaciją vertina kai kurie JAV vyriausybės atstovai, – teigia neįvardytas amerikiečių pareigūnas, kuris pridūrė, jog R. T. Erdogano avantiūra gali baigtis tuo, kad prezidentas įsigys priešą visam gyvenimui.
„Kiek dar ilgai Erdoganas ketina jį provokuoti? – svarsto Jamesas M. Dorsey, Artimųjų Rytų tyrinėtojas iš Singapūro Nanjango universiteto. – Man regis, jis rizikuoja netrukus prarasti moralinį pranašumą, turint omenyje, kad jo paties ir jo teismų sistemos bei teisėsaugos institucijų reputacija – geriausiu atveju abejotina.“
Turkijos ir Saudo Arabijos ilgalaikio santykių atšalimo, kurį paskatino asmeninis šalių lyderių priešiškumas, pasekmės bus juntamos ne tik pačioms šalims. Dvi didžiausios regiono ekonomikos yra ir Jungtinių Valstijų privilegijuotos energijos brokerės musulmonų pasaulyje.
Saudo Arabija beveik prisipažino, kad Khashoggio žmogžudystė buvo suplanuota
Turkijos strateginė svarba pagrįsta jos 800 mlrd. eurų laisvosios rinkos ekonomika, pasaulietine demokratija ir antra pagal dydį NATO kariuomene po JAV. Saudo Arabijos monarchijos įtaka priklauso nuo pirmavimo pasaulinėje naftos rinkoje – karalystė yra stambiausia naftos eksportuotoja pasaulyje – ir švenčiausių islamo vietų globos.
Pasak „Washington Post“ pranešimo, kurį patvirtino anoniminis Turkijos pareigūnas, Centrinės žvalgybos agentūros direktorė Gina Haspel pateikė D. Trumpui ataskaitą po savo paskutinės kelionės į Turkiją, per kurią ji išklausė garso įrašus, kuriuose užfiksuota J. Khashoggio apklausa ir nužudymas.
Tačiau apie jų susitikimą Baltieji rūmai išsamios informacijos nesuteikė, tik pranešė, kad G. Haspel „informavo prezidentą apie atliktas išvadas ir įvykusius pokalbius“.
D. Trumpo pozicija vertinama kaip kritinė, nes jis aktyviai rėmė princo Mohammedo iškilimą, kai šis lipo per galvas visiems kitiems Saudo Arabijos karališkosios šeimos atstovams. 2017 m. kovą D. Trumpas oficialiai priėmė princą Ovaliniame kabinete, demonstratyviai apeidamas tuometinį numatytą sosto paveldėtoją Mohammedą Bin Nayefą. D. Trumpo pirmoji viešnagė užsienyje dar po dviejų mėnesių įvyko irgi ne kur kitur, o Saudo Arabijoje, kuri tuo metu pasirodė esanti JAV Artimųjų Rytų strategijos atrama izoliuojant Iraną.
„Tikimybė, kad D. Trumpas spaudė karalių valdyti per savo sūnų – rizikingas spėjimas, turint omenyje, kiek ši administracija investavo į šių dviejų šalių santykius, – teigia Amanda Sloat, Vašingtono Brukingo instituto vyresnioji bendradarbė ir buvusi Valstybės departamento pareigūnė. – Kol kas D. Trumpo reakcija nuosekliai atitinka jo požiūrį į visus politinius iššūkius: jis bando išmušti kamuolį Kongresui iš rankų.“
Ginklų sandoriai
D. Trumpas pamažu pripažino, kad pradinėms Saudo Arabijos versijoms dėl J. Khashoggio žūties – iš pradžių, kad žurnalistą esą nužudė „užpuolikai“, vėliau – kad tardymas pasisuko nenumatyta linkme, – trūko pagrįstumo. Praėjusią savaitę jis nusileido Kongresui, kur kai kurie senatoriai reikalauja sankcijų ir kitų nuobaudų. Prezidentas ir toliau atmeta reikalavimus atšaukti ginklų pardavimus Saudo Arabijai, tvirtindamas, jog tai pakenktų amerikiečių darbuotojams, o Saudo Arabiją suartintų su Rusija ir Kinija.
Nors D. Trumpo administracija pavertė Saudo Arabiją savo pagrindine sąjungininke Artimuosiuose Rytuose, R. T. Erdoganas gali tikėtis pasinaudoti galimybe pagerinti ryšius su JAV po to, kai šį mėnesį Turkija paleido į laisvę amerikietį pastorių Andrew Brunsoną, kalintą Turkijoje beveik dvejus metus.
Priešiškumas tarp R. T. Erdogano ir Rijado valdančiosios šeimos narių siekia dar Arabų pavasarį, sukrėtusį regioną 2010 m. pabaigoje. Toji banga paskatino iškilti į valdžią iki tol slaptus islamistų judėjimus, iš kurių dalis turėjo ryšių su valdančiąja R. T. Erdogano partija – nenuostabu, kad arabų pasaulio absoliutinės monarchijos pajuto grėsmę savo egzistencijai.
Erdoganas naudojasi žurnalisto žmogžudyste kaip galimybe pakenkti Artimiesiems Rytams
Princo Mohammedo iškilimas į valdžią ženkliai pablogino šalių santykius. Jam įgijus galios, Saudo Arabija sustiprino savo agresiją prieš islamistus ir nusitaikė į Turkijos sąjungininką Katarą.
Turkijos santykiai su karaliumi Salmanu ir bin Nayefu išliko taikūs: pastarasis aplankė Ankarą po nesėkmingo 2016 m. perversmo ir buvo apdovanotas aukščiausiuoju Turkijos garbės medaliu. Tokio pripažinimo niekada nebuvo pasiūlyta princui Mohammedui, kurį Turkijos pareigūnai ir R. T. Erdogano padėjėjai šiuo metu kaltina dėl J. Khashoggio žmogžudystės.
Kai kurie turkų pareigūnai viešai susiejo MBS su J. Khashoggio mirtimi. Nors Turkija nėra suinteresuota režimo pasikeitimu Rijade, bet, jeigu tyrimas atves prie princo Mohammedo, „tai bus jo problema“, – teigė vienas padėjėjas, kuris paprašė likti neįvardytas.
Statymas už Broliją
R. T. Erdoganas ir anksčiau yra žaidęs regioninius galios žaidimus ir neteisingai apskaičiavęs savo jėgas. Po Arabų pavasario jis tapo vienu didžiausių Sirijos prezidento Basharo al Assado nuvertimo šalininkų. 2012 m. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu su įsitikinimu pareiškė, jog Sirijos lyderio savaitės valdžioje jau suskaičiuotos. Praėjus šešeriems metams, B. al Assadas ir toliau sėkmingai valdo šalį, palaikomas Rusijos ir Irano.
Tačiau, ko gero, rizikingiausias buvo R. T. Erdogano „statymas“ už Musulmonų broliją. Po 2013 m. įvykusio Brolijos remiamo Egipto prezidento Mohamedo Mursio, pirmojo išrinktojo šalies prezidento, nuvertimo R. T. Erdoganas Turkiją pavertė pagrindiniu arabų disidentų – tokių kaip J. Khashoggi – prieglobsčiu.
Šis jo žingsnis – neminint Ankaros ryšių su Saudo Arabijos priešais Kataru ir Iranu – padėjo Turkijai tapti vienu iš pagrindinių arabų šalių aljanso, kuriam priklauso ir Egiptas su Jungtiniais Arabų Emyratais, taikinių.
Galimas daiktas, R. T. Erdoganas apskaičiavo, kad jei Turkija ryžtingai nesureaguos į J. Khashoggio nužudymą, „tai būtų pavojingas precedentas, leidžiantis MBS manyti, kad jis gali lengvai išsisukti, – teigia Nicholasas Danforthas, Vašingtone įsikūrusios ekspertų grupės „Bipartisan Policy Center“ vyresnysis politikos analitikas. – Jis bando parodyti, kad net tada, kai Turkija izoliuojama ir susiduria su ekonomine krize, ji nėra tokia silpna, kad pakęstų panašius išpuolius.“
