Autoritetingas dienraštis „Dagens Nyheter“ ketvirtadienį vakare paskelbė, kad Lidingo priemiestyje vienoje buriavimo stovykloje dirbę trys paaugliai instruktoriai ir vaikai birželio 28 dieną pastebėjo mįslingą objektą.
Įvykio liudininkai pasakojo apie 20 minučių stebėję, jų nuomone, tamsiai pilką arba juodą negiliai pasinėrusį povandeninį laivą - virš vandens kyšojo tik jo bokštelis. Pasak jų, šis objektas vėliau nuplaukė tolyn nuo vietos, kur jaunuoliai plaukiojo burvaltėmis.
Paaugliai objektą nufotografavo ir nufilmavo trumpą vaizdo įrašą, paskelbtą „Dagens Nyheter“ tinklalapyje.
Švedijos kariškiai, po kelių sužinoję apie šį įvykį iš pasklidusių gandų, liepos 4-ąją pasiuntė du karininkus apklausti 17–18 metų paauglių.
„Esame tikri dėl priemonių, kurių ėmėmės, kai gavome šią informaciją. Tačiau negaliu aiškinti, kokių priemonių ėmėmės arba kokios buvo padarytos išvados“, – naujienų agentūrai AFP sakė ginkluotųjų pajėgų atstovas Jesperas Tengrothas.
„Dagens Nyheter“ rašo, kad tuo metu, kai buvo pastebėtas mįslingas objektas, tuose vandenyse nebuvo jokių Švedijos karinių arba civilių povandeninių laivų.
Švedu politikai savo ruožtu reiškė nuostabą, kad jie nebuvo informuoti apie galimą įsibrovimą.
„Apie tai anksčiau nebuvome informuoti. Jie laikė užspaudę (šią informaciją) kelis mėnesius; jie turėjo išsiaiškinti, ką visa tai reiškia“, – dienraščiui sakė parlamento Gynybps komiteto narys liberalas Allanas Widmanas.
„Aišku, pasirūpinsime, kad kuo greičiau gautume šią informaciją“, – naujienų agentūrai TT sakė konservatyvios pakraipos Nuosaikiųjų partijos įstatymų leidėja Beatrice Ask.
J. Tengrothas nurodė, kad kariškiai „gana greitai“ informuos parlamentą.
Ne pirmas incidentas
Švedijoje užfiksuotas jau ne vienas atvejis, kai šalies pakrantėse buvo stebimi numanomi povandeniniai laivai.
2014 metų metų spalį Švedija aštuonias dienas vykdė didžiulio masto operaciją, per kurią buvo ieškoma numanomo užsienio – galbūt Rusijos – povandeninio laivo.
Kariškiai vėliau patvirtino, kad į teritorinius vandenis buvo įsibrovęs „miniatiūrinis povandeninis laivas“, bet negalėjo nustatyti, kuriai šaliai jis priklausė.
Po daug metų trukusio gynybos biudžeto karpymų Švedija pastaruoju metu smarkiai padidino kariuomenės finansavimą. Didelė papildomų lėšų dalis skiriama pajėgumams, turintiems padėti aptikti ir perimti povandeninius laivus.
NATO nepriklausanti Švedija taip pat intensyviau vysto bendrus su Aljansu karinius pajėgumus ir dalyvauja bendrose pratybose, pavyzdžiui, šią savaitę prasidėjusiuose didžiulio masto manevruose „Trišakė jungtis 2018“. Stokholmui nerimą kelia vis labiau kategoriška Rusijos pozicija Baltijos jūros regione.
Maskvos kariniai orlaiviai retkarčiais praskrenda šalia kaimyninių šalių oro erdvės arba į ją įsibrauna.