„Jis nėra neišvengiamas, tačiau labai tikėtina, kad mes po 15 metų kariausime su Kinija“, - sakė B. Hodgesas saugumo forume Varšuvoje, kuriame dalyvauja kariuomenės, politikos ir verslo atstovai.

To priežastys yra „nuolatinė technologijų vagystė“ ir didėjanti kontrolė Afrikos ir Europos atžvilgiu, kurią Kinija užsitikrina projektų finansavimu, kalbėjo generolas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 10 proc. visų uostų Europoje priklauso Kinijai. Neseniai vos neįvykęs JAV ir Kinijos karo laivų susidūrimas Pietų Kinijos jūroje yra tik vienas iš daugelio įtemptų santykių ženklų.

Anot atsargos generolo leitenanto B. Hodgeso, sąjungininkams europiečiams patiems teks labiau rūpintis savo saugumu, kuriam grėsmę kelia vis ryžtingiau veikianti Rusija, nes Amerika bus priversta daugiau dėmesio skirti savo interesų gynimui Ramiojo vandenyno regione.

Benas Hodgesas

„Atsakydamos į Kinijos keliamą grėsmę, Jungtinės Valstijos nepajėgios daryti visų būtinų dalykų tiek Europoje, tiek Ramiajame vandenyne“, – pareiškė dimisijos generolas.

B. Hodgesas vadovavo JAV sausumos pajėgoms Europoje nuo 2014-ųjų iki praėjusių metų. Dabar jis dirba strategijos ekspertu Europos politikos analizės centre – Vašingtone įsikūrusiame tyrimų institute.

Tačiau net kintant Vašingtono geopolitiniams prioritetams amerikiečių įsipareigojimas NATO tebelieka „nepalaužiamas“, patikino B. Hodgesas. Jis pridūrė esąs įsitikinęs, jog dabartinė JAV administracija laiko Europos saugumą svarbiu savo interesu, nors prezidentas Donaldas Trumpas kartais ir reikšdavo abejones šio Vakarų valstybių karinio aljanso nauda.

„Taigi, pamatysite, kad mes toliau investuosime į Europą, toliau rengsime rotacines pajėgas, taip pat dislokuosime nuolatinių pajėgų, ruošdamiesi galimam scenarijui, kad per 10 ar 15 metų turėsime kariauti Ramiojo vandenyno (regione)", – nurodė B. Hodgesas.

Kaip naujienų agentūrai AP sakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, neseniai įvykęs incidentas, per kurį Kinijos karo laivas vos nesmogė JAV eskadriniam minininkui ginčytinoje Pietų Kinijos jūros akvatorijoje, yra vienas iš daugybės ženklų, liudijančių apie „nuolat aštrėjančius santykius ir didėjančią konkurenciją visose įvairiose srityse“.

Susirūpinimą B. Hodgesui kelia ir tai, kad Pekinas „nuolat vagia technologijas“ ir perima tarptautinės infrastruktūros kontrolę, finansuodamas projektus