2000-aisiais prie Rusijos krantų įvyko viena didžiausių taikos meto povandeninių laivų nelaimių. Smarkus sprogimas paskandino milžinišką branduoline energija varomą povandeninį laivą „Kursk“, pražudė didžiąją dalį jo įgulos, o išgyvenusiuosius įkalino ir paliko merdėti giliai po vandeniu.
Tarptautinė gelbėjimo komanda galėjo išgelbėti jūreivius, tačiau neturėjo galimybės pasiekti jų laiku.
Šiemet pasirodo naujas filmas apie šią katastrofą. Filmas, kuriame vaidina Colinas Firthas, pavadintas „Kursk“. Ta proga popularmechanics.com kviečia pažvelgti į liūdnos lemties povandeninio laivo istoriją.
Lėktuvnešių žudikai
Vienas didžiausių Sovietų Sąjungos rūpesčių Šaltojo karo metu buvo JAV lėktuvnešių flotilė. Sovietai JAV lėktuvnešius regėjo tiek kaip gabenimo platformas, prireikus galinčias paleisti termobranduolinius smūgius į jų tėvynę, tiek kaip į pačios Sovietų Sąjungos branduolinių balistinių raketų flotilės medžiotojus. Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga išleido milžiniškas pinigų sumas JAV lėktuvnešiams medžioti skirtoms ginkluotės sistemoms.
Vienas iš tokių sprendimų buvo „Oscar II“ klasės povandeniniai laivai. Tai didelė branduoline energija varomų laivų klasė. Jie sukurti taip, kad galėtų naikinti didžiulius laivus, daugiausia lėktuvnešius. „Oscar II“ klasės povandeniniai laivai buvo 155 metrų ilgio, plotis plačiausioje vietoje siekė 18 metrų. Jo keliamoji galia – 19400 tonų, dvigubai didesnė nei raketnešio. Kad neatsiliktų nuo JAV branduoline energija varomų lėktuvnešių, sovietų povandeniniai laivai buvo varomi dviem OK-650 branduoliniais reaktoriais, kurie kartu sukūrė 97990 laivo arklio galių. Tokia galia jiems suteikė galimybę po vandeniu išvystyti 33 mazgų greitį.
„Oscar II“ povandeniniai laivai buvo dideli, mat jie gabeno dideles raketas. Kiekvienas povandeninis laivas gabeno 24 „P-700 Granit“ raketas, kurių kiekviena buvo mažo lėktuvo dydžio – 10 metrų ilgio ir svėrė 6985 kilogramus. Didžiausias raketų greitis buvo 548,8 metrai per sekundę, nuotolis – 624 kilometrai. Taikantis į jų taikinius – lėktuvnešius, buvo naudojama dabar jau nebeveikianti palydovinio nukreipimo sistema „Legenda“. „P-700 Granit“ raketa turėjo 749,7 kilogramų sprogiąją galvutę, kurios pakako sunaikinti lėktuvnešį, arba 500 kilotonų galvutę, kurios taip pat užteko vienu smūgiu sunaikinti lėktuvnešį.
Buvo pastatyta 13 „Oscar I“ ir „Oscar II“ povandeninių laivų, įskaitant ir K-141, kitaip žinomą kaip „Kursk“.
Torpeda, kuri nesuveikė
„Kursk“ buvo pabaigtas 1994-aisiais ir priskirtas Rusijos Šiaurės flotilei. 2000-ųjų rugpjūčio 15-ąją „Kursk“ drauge su lėktuvnešiu „Admirolas Kuznecovas“ ir kreiseriu „Petras didysis“ dalyvavo didelėse karinėse pratybose. „Kursk“ buvo apginkluotas „P-700 Granit“ raketomis ir torpedomis – buvo simuliuojamas „Admirolo Kuznecovo“ puolimas.
11.20 valandą vietos laiku pratybų vietą supurtė povandeninis sprogimas, o po kelių minučių sekė dar smarkesnis sprogimas. Norvegijos seisminė stebėjimo stotis užfiksavo abu sprogimus. Pasak vieno rusų pasakojimo, pirmasis sprogimas sukrėtė 28 tūkstančių tonų kreiserį „Petras didysis“.
Paveiktas sprogimų, „Kursk“ nuskendo 108 metrų gylyje vertikaliu 20 laipsnių kampu. Vienas iš sprogimų perskrodė įpjovą priekiniame korpuse netoli torpedų skyriaus. Rusijos karinio jūrų laivyno tyrimo taryba vėliau nustatė, kad sprogo viena iš povandeninio laivo 65-76A tipo sunkiasvorių torpedų, dėl to ir atsirado įpjova. Panašu, kad sprogimą sukėlė netinkamas suvirinimas, dėl kurio neišsilaikė vandenilio peroksido kuro kamera.
Kaip ir daugeliui torpedų, 65-76A tipo torpedų povandeniniam kurui naudojamas vandenilio peroksidas. Tai yra pavojinga, nes šis cheminis junginys, susidūręs su organiniais junginiais ar ugnimi, gali tapti sprogus.
Pasak JAV nacionalinės medicinos bibliotekos, „pats vandenilio peroksidas nėra degus, tačiau gali sukelti savaiminį degių medžiagų degimą ir toliau šį degimą palaiko, nes besiskaidydamas išlaisvina deguonį“. Vienu JAV nacionalinės medicinos bibliotekos užfiksuotu atveju „35 procentų vandenilio peroksido nuotėkis iš cilindrų ant medinės paletės sukėlė pastarosios užsidegimą, kai ji buvo pajudinta. Nors ir ribotame plote, degimas buvo smarkus ir jo gesinimas užtruko. 50 procentų peroksido nuotėkis ant laikančių palečių po polietilenine danga paskatino staigų užsidegimą ir smarkią ugnį“.
Lemtingos akimirkos
Tad kas nutiko „Kursk“ povandeniniame laive? Tikėtina, kad įvykių grandinė buvo tokia: dėl vandenilio peroksido nuotėkio prasidėjo gaisras, kuris tuomet detonavo 65-76A tipo 408 kilogramų sprogiąją galvutę. Tai greičiausiai paskatino įpjovą korpuse virš torpedų skyriaus. Antrasis sprogimas turėjo būti likusių povandeninio laivo torpedų detonacija.
Paskendus „Kursk“, nežuvo visi 118 jo įgulos narių – bent jau ne iš karto. Vienas iš laivo pareigūnų kapitonas leitenantas Dmitrijus Koselnikovas paliko raštelį, parašytą prabėgus dviem valandoms po antrojo sprogimo. Jame užfiksuoti 23 išgyvenusieji. Nepaisant paskubomis suorganizuotų gelbėjimo pastangų, įskaitant Didžiosios Britanijos ir Norvegijos gelbėjimo komandas, Rusijos vyriausybė negalėjo laiku pasiekti išgyvenusiųjų. Sudužęs povandeninis laivas 2001-aisiais buvo iškeltas ir grąžintas Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninių laivų statyklai Rosliakove.
