Tarptautinė organizacija, tirianti „Novičok“ ataką Solsberyje, pati tapo Rusijos karinės žvalgybos programišių taikiniu. Tai – paskutinis lašas Europos Sąjungai. Jos vadovai paragino duoti atkirtį kibernetinėms atakoms ir ginti savo demokratiją nuo dezinformacijos.

„Atsižvelgdama į neseną priešišką kibernetinę ataką, įvykdytą prieš Cheminio ginklo draudimo organizaciją, Europos Vadovų Taryba kviečia sukurti priemones kovoti su neteisėta kibernetine veikla. Prašome ministrų sukurti sankcijų sistemą, taikomą konkrečiai už kibernetines atakas“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Sankcijos nuo šiol bus taikomos ir asmenims bei organizacijoms už cheminio ginklo naudojimą. Kai jis pirmąkart po karo kovą panaudotas Jungtinės Karalystės gatvėse, net ne Londonas, o Vilnius tvirčiausiai spaudė reaguoti. Praėjus pusei metų, Lietuvos prezidentė sako, kad Vilniui nebereikia daug kalbėti – Rusijos agresyvumą mato jau ir kitos bendrijos narės.

„Mes matome, kad ši kaimynė nesustoja savo agresyviais veiksmais, ir toliau erzina ir kiršina mūsų kaimynystę, bet ir kitas šalis. Taigi jokių priežasčių, kad sankcijos būtų mažinamos, nėra“, – kalbėjo Dalia Grybauskaitė.

Bet Italijos pasipriešinimas privertė kiek sušvelninti naujas sankcijas. Vladimirą Putiną nuolat giriantis vicepremjeras, dešiniųjų radikalų partijos „Lyga“ lyderis, Maskvoje sulaukė savo šalies verslininkų plojimo, kai pavadino sankcijas absurdu ir sakė, kad jų neliks.

Matteo Salvini
Foto: LaPresse / Scanpix

„Važiuoju čia ne už pinigus, nes esu įsitikinęs, kad sankcijos yra beprotybė – ekonominė, socialinė ir kultūrinė“, – teigė Italijos vicepremjeras, vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.

Ukrainą M. Salvinis vadino azijietiška šalimi, o Rusiją – viena iš labiausiai europietiškų pasaulyje, ir sakė, kad ten jaučiasi kaip namie. O NATO ir Europos Sąjungos priemones savo narėms ginti – menkino.

„2018-aisiais problemos sprendžiamos sėdant prie stalo, ne tankais pasienyje. Užuot apsigręžusi, ES nori dar sparčiau žengti pirmyn, sankcijų pratęsimą padaryti automatišką, nebeklausiant šalių, ką jos mano. Jei mūsų prašys tai patvirtinti, mandagiai, ramiai pasakysime „ne“, – kalbėjo M. Salvinis.

Formalus M. Salvinio viršininkas, bet nuo jo priklausomas vyriausybės vadovas Giuseppe Conte ketvirtadienį turėjo paprašyti, kad ES netgi apsvarstytų galimybę Rusijai padėti pinigais – finansuoti smulkųjį verslą. Bet taip ir nepaprašė.

„Derinti interesus Europoje privalu, ir viena šalis negali sau leisti rodyti kažkokį nepagrįstą charakterį, žinant, kad kitą dieną gali tekti paprašyti ištiesta ranka pagalbos“, – sakė D. Grybauskaitė.

Lietuvos vadovė mini biudžetą: Italijos populistams patiems gresia ES sankcijos dėl planų išlaidauti nepaisant bendrijos finansų drausmės taisyklių.

„Buvome labai mandagūs, švelnūs ir pozityvūs dėl Italijos. Nes Italija yra Italija“, – pasakojo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.

Birželį Italija nevetavo sankcijų Rusijai pratęsimo pusmečiui. Kitas bendrijos sprendimas dėl pratęsimo laukia gruodį.