„Licenciją“ skleisti informacinį triukšmą suteikia Kremlius
Žodis infotriukšmas kilęs iš pasaulyje žinomo termino „baltasis triukšmas“, kuriuo apibūdinami atsitiktiniai ir beprasmiai garsai.
O. Kašino analizėje infotriukšmas – tai didžiulis naujienų srautas, kuriame (beveik) nesvarbūs politikų, pareigūnų ir kitų asmenų pareiškimai neproporcingai išpopuliarėja Rusijos žiniasklaidos priemonėse, ištikimose Kremliui.
Nors panašių reiškinių pasitaiko ir kitose pasaulio šalyse, O. Kašinas tvirtina, kad vienos Rusijos žiniasklaidos priemonės turi Kremliaus „licenciją“ kurtį tokį infotriukšmą, o kitos privalo jį atkartoti – taip infotriukšmas pasklinda ir ima dominuoti naujienų sraute.
Naujienos be įvykių valdo srautą
O. Kašino straipsnyje pateiktas tokių atsitiktinių naujienų pavyzdys: Dūmos narys Genadijus Oniščenka pareiškė, kad atėjo metas informuoti rusų jaunimą apie tariamus masturbacijos pavojus.
Apžvalgininkas aiškina, kad tipiškoje informacinio triukšmo istorijoje visuomet yra įvardijamas politikas ar pareigūnas ir aprašoma, ką jis ar jis pasakė. Kitaip sakant, naujienoje nėra jokio realaus įvykio (kaip šiuo atveju, nėra net įstatymo projekto), tik pareiškimas: „[senatorius Aleksejus] Puškovas [ką nors] išjuokė“, „[užsienio reikalų ministerijos atstovė žiniasklaidai] Marija Zacharova [kam nors] papriekaištavo“ ir t. t.
„EUvsDisinfo“ priduria, kad ir patys yra rašę apie panašius atvejus, kuriuos galima pavadinti informaciniu triukšmu. Ko gero, šis terminas tiktų „RIA Novosti“ pranešimams apie tai, kad eilinė užsieniečių delegacija, pavyzdžiui, iš Norvegijos arba JAV, apsilankė Kryme ir teigiamai atsiliepė apie pusiasalį. Ekspertai pastebi, kad Rusijos žiniasklaida tokius teiginius, neturinčius jokios politinės ar diplomatinės svarbos, išpučia iki naujienų lygio.
„Antižurnalistika“
O. Kašino nuomone, informacinio triukšmo sklaidoje pirmaujančias pozicijas užima radijo stotis „Govorit Moskva“ („Kalba Maskva“). Anksčiau šį vaidmenį atlikdavo dienraštis „Izvestija“. „Galima manyti, kad [„Govorit Moskva“ vyriausiasis redaktorius] Sergejus Dorenka kažkaip gavo infotriukšmo licenciją ir tapo „įgaliotu“ pseudonaujienų leidėju“, – rašo O. Kašinas.
Apžvalgininkas informacinį triukšmą vadina tam tikra „antižurnalistikos“ forma. O. Kašino nuomone, triukšmas kuriamas siekiant pateikti akivaizdžiai beprasmį turinį ir populiarinamas tik dėl paties populiarumo.
„EUvsDisinfo“ rašo, kad infotriukšmo sąvoką, rusų kalba skambančią kaip „infošum“, galime įrašyti tarp kitų net nebeverčiamų, bet ir už Rusijos ribų suprantamų ir vartojamų sąvokų, tokių kaip „kompromat“ (kompromituojanti informacija), „agitprop“ (agitacinė propaganda), ir, žinoma, „dezinformacija“.
Primenama, kad žurnalistas O. Kašinas buvo žiauriai sumuštas 2010 m. Šis užpuolimas vertintas kaip bausmė už jo kritiškus straipsnius žiniasklaidoje apie asmenis ir grupuotes, artimai susijusias su Kremliumi.