Kaip skelbia Čekijos žiniasklaida, buvęs agentas Sergejus Skripalis ne vėliau kaip nuo 2014 metų buvo sekamas Rusijos specialiųjų tarnybų. Būtent dėl jo į Prahą atskrido A. Petrovas ir R. Boširovas, neseniai apkaltinti bandymu įvykdyti žmogžudystę Solsberyje. Prahos ir Solsberio atstovai prabilo apie dar vieną rusą, kurį Skotland Jardas veikiausiai įvardys jau kitoje tyrimo ataskaitoje.

Apie uolų Rusijos žvalgybos domėjimąsi S. Skripaliu Čekijos visuomeninis radijas pranešė spalio 10 d. 2014 metų spalį šis asmuo ketino atvykti į Prahą perduoti Rusiją kompromituojančios informacijos. Tuo pat metu į Čekiją atvyko ir A. Petrovas su R. Boširovu, tačiau pastarieji, esą, buvo demaskuoti ir išsiųsti iš šalies.

„Yra pagrindo manyti, kad rusai buvo sutelkę visą būrį ilgai iki pasikėsinimo nužudyti S. Skripalį stebėjusių asmenų“, – cituoja radijo kompanija neįvardytą šaltinį.

A. Petrovas ir R. Boširovas į Prahą atvyko 2014 m. spalio 11 d. rytiniu „Aeroflot“ reisu. Remiantis čekų žiniasklaidos šaltiniu, spalio 13–16 d. A. Petrovas buvo apsistojęs Ostravos miesto viešbutyje, o vėliau grįžo į Čekijos sostinę. S. Skripalis šalyje neva lankėsi antroje spalio pusėje.

Čekijos valstybės apsaugos tarnyba ir Nacionalinis kovos su organizuotu nusikalstamumu centras, atsižvelgdami į Europos lygiu vykdomą tyrimą, oficialiai nepatvirtino, kad S. Skripalis galėjo būti sekamas.

Dabartinį GRU užsakomų nunuodijimų sąsajų su Čekija paminėjimą veikiausiai būtų galima laikyti ženklu, kad netrukus bus paviešinta dar viena Londono tiriamos bylos ataskaita.

Pirmąsias S. Skripalio apnuodijimo bylos tyrimo išvadas Didžiosios Britanijos prokuratūra paskelbė 2018 m. rugsėjo 5 d. Kaltinimai buvo pareikšti Rusijos karinės žvalgybos agentais pavadintiems A. Petrovui ir R. Boširovui. Šios užsienio pasuose įrašytos jų pavardės, kaip buvo akcentuojama, – netikros.

Anatolijus Čepiga

Leidinys „The Insider“ ir organizacija „Bellingcat“ vėliau pasirodžiusiose publikacijose papasakojo, kaip pavyko prisikasti prie tikrųjų A. Petrovo ir R. Boširovo biografijų. 2018 m. rugsėjo 27 d. įtampą padidino dienraštis „The Telegraph“, pateikdamas užuominą, kad S. Skripalio apnuodijimo byloje atsirado trečias įtariamasis. Jis, esą, taip pat buvo atvykęs į Solsberį ir parengė gatvės, kurioje gyveno operacijos taikiniu turėjęs tapti asmuo, planą. Šis trečias rusas, kaip paaiškėjo, irgi lankėsi Prahoje.

Remiantis portalo „Fontanka“ gautais duomenimis, Vakarų žiniasklaidos perduodama informacija yra susijusi su 45-erių metų S. Fedotovu. 2014 metų sausio ir vasario mėnesiais jis iš tiesų buvo nuvykęs į Čekiją ir jo kelionė sutapo su A. Petrovo viešnage. S. Fedotovas, R. Boširovas ir A. Petrovas tada naudojosi 64 serijos užsienio pasais, kuriems buvo suteikti artimi numeriai.

S. Fedotovas lankėsi ne tik Prahoje, Kijeve, Milane ir Ženevoje, bet taip pat ne mažiau kaip tris kartus pabuvojo Londone. Tai įvyko 2016, 2017 ir 2018 metų kovo mėnesiais. Paskutinis jo apsilankymas Didžiojoje Britanijoje datuojamas kovo 2 d. Vadinasi, jis atvyko tada, kaip ir A. Petrovas su R. Boširovu, tiktai kitu reisu, o štai išskrido jie visi kartu ir tai įvyko kovo 4-ąją – pasikėsinimo dieną. Šią informaciją Skotland Jardas turėjo nuo pat pradžių, tačiau jos kažkodėl nutarė neatskleisti. Apie A. Petrovą su R. Boširovu buvo patogu kalbėti iš karto, nes šie asmenys kartu užfiksuoti Solsberyje ir Gatviko oro uoste įrengtomis vaizdo kameromis, tačiau S. Fedotovas visur keliavo atskirai.

Sprendžiant iš to, ką pavyko sužinoti, S. Fedotovas idealiai tinka trečio įtariamojo vaidmeniui. Rusijoje jo vardu nėra užregistruota jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir mobiliųjų telefonų numerių. Jo pavardė nefigūruoja nei socialiniuose tinkluose, nei teisėsaugos institucijų duomenų bazėse. Galiojančio jo paso numeris tik keliais skaičiais skiriasi nuo tų, kurie įrašomi dokumentuose, išduodamuose Rusijos piliečiams, kaip savo registracijos vietą nurodydavusiems Choroševskoje 76, t. y. Gynybos ministerijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai pavaldaus buto adresą. Akivaizdu, kad apie S. Fedotovą anksčiau ar vėliau bus prabilta oficialiai, o privatūs detektyvai, kaip ir A. Petrovo bei R. Boširovo atveju, savo publikacijose atskleis tikrąją jo pavardę ir biografinius duomenis.