Britų „The Independent“ korespondentas primena 2014 metų įvykius Kryme, kurių liudininku buvo tapęs ir pats. Remiantis turimais duomenimis, prie jų prisidėjo pulkininkas Anatolijus Čepiga, taip pat įtariamas Sergejaus Skripalio apnuodijimu.

Kitas britų leidinys „The Guardian“ remiasi žvalgybos ekspertų vertinimais: jie įsitikinę, kad žvalgybos žinybos kenčia nuo „oficialios amnezijos“ ir, deja, nepasimoko iš praeities klaidų. Vokietijos leidinys NZZ įsitikinęs: „Gėdos neturėjimo strategija“ bumerangu grįžta Rusijos valdžiai.

Taigi, vienas iš įtariamųjų S. Skripalio nuodytojų – „daktaras Mirtis“, karo medikas, pasiųstas su konkrečia užduotimi: nužudyti.

Logiška, jog, turint reikalų su tokia pavojinga medžiaga kaip „Novičiok“, po ranka neprošal turėti mediką. Visai gali būti, kad karo medikas A. Miškinas su savimi turėjo ir priešnuodį tam atvejui, jei kartais nuodai pakenktų pačiam nuodytojui.

Taip pat visai įmanoma, kad A. Miškinas (gydytojas, neabejotinai žinojęs, kaip veikia nuodai) šiai užduočiai buvo pasirinktas kaip žmogus, galintis saugiai mirtina nuodų doze padengti aukos namų durų rankeną.

„Ši informacija – naujas itin makabriškas posūkis ir taip itin keistoje bei mįslingoje istorijoje (...). Gali būti, kad A. Miškinas geriau nei dauguma žudikų žinojo, ką tiksliai jis bando padaryti“, – rašo „The Independent“.

Putiniškasis „Rusijos herojus“ dabar kaltinamas S. Skripalio apnuodijimu, nors vos prieš ketverius metus, gali būti, vadovavo vienai iš esminių atakų Ukrainoje.

„Buvau vienas iš žurnalistų Krymo Belbeko bazėje, mes nušvietėme 2014 metų kovo 23 dienos ataką, kurioje, remiantis naujausiais duomenimis, vieną iš svarbiausių vaidmenų atliko pulkininkas Anatolijus Čepiga, vienas iš su apnuodijimu „Novičiok“ siejamų asmenų. Operacija buvo viena iš svarbiausių, už ją GRU pareigūnas iš Vladimiro Putino gavo prestižinį „Rusijos Federacijos didvyrio“ apdovanojimą“, – rašo žurnalistas Kim Senguphta.

Anatolijus Čepiga, Aleksandras Miškinas

„Čepigos vaidmuo (jis Solsberio nusikaltimui naudojosi Ruslano Boširovo pasu) Kryme į dienos šviesą buvo ištrauktas Maskvos dienraščio „Novaja Gazeta“, – paaiškina autorius. Jis priduria, kad „Novaja Gazeta“ išsiaiškinusi, kad A. Čepiga ir GRU pulkininkas Aleksandras Popovas taip pat dalyvavo operacijoje Feodosijoje bei užimant Ministrų tarybos pastatą Simferopolyje.

„Rusijos valdžios aparatas prarado gėdos jausmą“, – rašo Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“.

„Ar tai būtų vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų įsiveržimas į Krymą, ar kišimasis į JAV rinkimus, ar virš Ukrainos numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas – akivaizdu, kad Rusijos valdžia net ir iš sudėtingiausių situacijų sugeba išsisukti paprasčiausiai meluodama. Panašu, kad atviras pastarųjų dienų specialiųjų tarnybų diletantizmas priartėjo prie pavojingos ribos“,– rašo straipsnio autorius Nikolajus Klimeniukas.

„Jis sumelavo“, – V. Putino žodžius, jog pagrindiniai apnuodijimo bylos įtariamieji yra nekalti civiliai, dekonstruoja autorius.

„Šiuo metu Rusijos valdžios melas pasiekė naują iki tol sunkiai protu suvoktą lygį. Jau nebėra reikalo stengtis, kad visi tie pramanai turėtų bent krislą tiesos, akivaizdu, kad jie nebejaučia poreikio niekieno įtikinėti. Užsiima kažkokiais ritualais. Melas vardan melo, nes kito kelio paprasčiausiai nebėra“, – rašo žurnalistas.

„Skripalių byla užtikrintai virsta viena iš didžiausių ir apmaudžiausių Rusijos ir sovietų specialiųjų tarnybų nesėkmių istorijoje“, – įsitikinęs N. Klimeniukas.

Aleksandras Miškinas, bellingcat.com nuotr.

„Dabar Rusijos valdžios aparatas priartėjo prie ribos, nuo kurios visa ta begėdystės ir melo strategija pradeda grįžti bumerangu. Specialiosios tarnybos savo agentų priedanga rūpinasi tiek pat mažai, kiek ir Rusijos propagandos mašina rūpinasi savo melų patikimumu. Akivaizdu, jog manyta, jei jau Rusijos visuomenę galima lengvai apsukti apie pirštą, tai ir užsienio slaptosios tarnybos užkibs ant šio kabliuko.

Kai propaganda tvirtino, esą užsienio žinybose sėdi vieni nekompetentingi idiotai, pirmiausia tuo, akivaizdu, patikėjo ne kas kita, o Rusijos žvalgyba. Atvira agresija, dėl kurios Rusijos valdžiai teks anksčiau ar vėliau prisipažinti, visuomenės būtų priimta žymiai palankiau nei tos apmaudžios nesėkmės. Remiantis naujausios „Levada Center“ apklausos duomenimis, (...) V. Putiną, nors jis ir kontroliuoja didžiąją dalį žiniasklaidos, palaiko vos 58 proc. apklaustųjų – Rusijos kontekste tai itin prastas rezultatas“, – konstatuoja žurnalistas.

DELFI primena, kad žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“ antradienį paskelbė, kad antrajam įtariamajam, siejamam su buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimu Didžiojoje Britanijoje, 2014 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įteikė aukščiausią jo šalies apdovanojimą – Rusijos didvyrio medalį.

„Bellingcat“ išvakarėse paskelbė nustačiusi, kad šis asmuo yra kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU.

„Dabar nustatėme, kad „Aleksandras Petrovas“ iš tikrųjų yra dr. Aleksandras Jevgenjevičius Miškinas, kvalifikuotas kariuomenės gydytojas, dirbantis GRU“, – sakoma Britanijoje įsikūrusios grupės tinklalapyje paskelbtame pranešime.

„Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higginsas ir tyrėjas Christas Grozevas antradienį per renginį Britanijos parlamente žurnalistams sakė išsiaiškinę, kad A. Miškinas dalyvavo slaptose operacijose Ukrainoje ir separatistiniame Moldavijos Uždniestrės regione.

E. Higginsas ir Ch. Grozevas taip pat sakė, kad A. Miškinas 2014 metais dalyvavo karinėse operacijose Rytų Ukrainoje ir tų pačių metų rudenį iš V. Putino gavo Rusijos didvyrio medalį.

Anksčiau „Bellingcat“ paskelbė, kad kitas įtariamasis yra GRU pulkininkas Anatolijus Čepiga, kuris tais pačiais metais per slaptą ceremoniją Kremliuje irgi gavo aukščiausią Rusijos apdovanojimą.

Abu šiuos įtariamuosius britų pareigūnai kaltina bandymu kovo mėnesį Anglijos Solsberio mieste nužudyti S. Skripalį ir jo dukrą Juliją, Sovietų Sąjungoje pagaminta kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

„Bellingcat“ tyrimas taip pat atskleidė, kad A. Miškinas gimė 1979 metais Loigos kaime Rusijos šiaurėje ir kad jis baigė Rusijos kariškių medicinos akademiją Sankt Peterburge, kur jo specializacija buvo „fiziologija dideliame gylyje“ (po vandeniu).

Tyrėjai nurodė, kad „kažkuriuo metu iki 2003 metų“ jį užverbavo GRU, o maždaug 2009 metais jis persikraustė į Maskvą, kur gavo Aleksandro Petrovo tapatybę.

S. Skripalis ir jo duktė Julija šių metų kovą Anglijos mieste Solsberyje buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Londonas kaltina Rusijos vyriausybę mėginus nužudyti S. Skripalį dėl jo tebevykdomo bendradarbiavimo su Europos žvalgybos tarnybomis.

Tačiau Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.