Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ir jo britų kolegė Theresa May ketvirtadienį pareiškė, kad GRU mėgino įsilaužti Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW) Hagoje, tiriančią medžiagą, naudotą nuodijant buvusį dvigubą rusų agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą šių metų kovą Jungtinėje Karalystėje.

Rusijos agentai buvo pagauti mėginant įsilaužti į OPCW kompiuterines sistemas, – tą jie mėgino padaryti naudodamiesi elektronine įranga, paslėpta automobilio bagažinėje. Be to, jie buvo sučiupti turint Rusijos diplomatinius pasus. Nyderlandai juos deportavo.

Panašus skandalas vyko ir Šveicarijoje, kur du Rusijos agentai, įtariama, mėgino įsilaužti į „Spiez Laboratory“ chemikalų testavimo laboratoriją, kuri taip pat tyrė Skripalių atveju naudotą medžiagą. Abu Rusijos agentai galiausiai buvo sulaikyti Nyderlanduose.

Be to, ketvirtadienį, Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas pateikė baudžiamuosius kaltinimus prieš septynis Rusijos karinės žvalgybos pareigūnus, mėginusius įsilaužti į antidopingo agentūras bei tarptautines sporto organizacijas, – šitaip karininkai reagavo į Rusijai mestus kaltinimus dėl valstybės finansuojamos dopingo programos, kuri tarptautiniu mastu buvo pasmerkta.

Nauji atskleisti faktai rodo visą seriją trikdančių GRU nesėkmių, įskaitant ir nesėkmingas pastangas nuslėpti Rusijos ryšius su Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 virš Ukrainos skridusio lėktuvo numušimu ir žlugusiu perversmu Juodkalnijoje, – abu paminėti įvykiai vyko 2014-aisiais. Be to, Jungtinių Valstijų valdžios institucijos pateikė išsamius kaltinimus prieš GRU pareigūnus dėl įsilaužimo į JAV Demokratų partijos serverius 2016 metais.

Neseniai vieną iš įtariamų Skripalių nuodytojų žvalgybos tyrėjai nustatė kaip GRU pulkininką, kuriam buvo skirtas aukščiausias šalies karinis apdovanojimas – Rusijos didvyrio medalis, kaip teigiama, už veiksmus separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje.

Sovietiniu laikotarpiu toks neatsargumas būtų pakurstęs atsakomuosius smūgius slaptųjų agentų agentūrai, bet V. Putinas, regis, laikosi kitokio požiūrio. Nebuvo jokių pranešimų apie pakeitimus ar pertvarkymus GRU struktūroje, o trečiadienį V. Putinas pareiškė, kad tas „triukšmas“ tiesiog praeis.

„Mano manymu, vieną dieną jis nuslops, tikiuosi, išnyks, ir kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau“, – sakė jis kalbėdamas apie Skripalių istoriją, kurią pavadino „dar vienu dirbtinai išpūstu šnipų skandalu“.

V. Putinas, žinomas, kaip lyderis, sugebantis užklupti priešininkus netikėtai staigiu dziudo smūgiu, pastaraisiais mėnesiais elgiasi neįprastai pasyviai. Jis nepasinaudojo keliomis galimybėmis eskaluoti karinius veiksmus Sirijoje, taip pat susilaikė nuo vienokių ar kitokių nelauktų ėjimų kitur, įskaitant Ukrainą ar Balkanus.

V. Putinas nesidrovi išreikšti savo įsitikinimo, kad laikas jo pusėje. Tiesioginiame televizijos ir radijo eteryje, per „Tiesioginę liniją“, vykusią šių metų birželį, jis teigė tikįs, kad Vakarų pastangos daryti spaudimą Rusijai galiausiai subliukš. „Visas šis spaudimas liausis, kai mūsų partneriai supras, kad metodai, kuriuos jie naudoja, yra neveiksmingi, duodantys priešingus rezultatus, kenkiantys visiems, ir kad jiems teks atsižvelgti į Rusijos Federacijos interesus“, – sakė Rusijos prezidentas.

Bet nieko nebus pamiršta, tol, kol V. Putino žvalgybos tarnybos vykdys slaptą karą prieš Vakarus. GRU nesėkmės nėra vieninteliai Rusijos nekompetentingumo pavyzdžiai; liepą Graikija, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narė, tradiciškai draugiškesnė Rusijos atžvilgiu nei kitos, išvarė du Rusijos diplomatus, mėginusius įgyti ir platinti slapto pobūdžio informaciją.

V. Putinas buvo teisus sakydamas, esą šnipų karai „negali būti nutraukti“. Bet vyriausybė, kuri gali leisti sau laukti, laimi dažniau nei pralaimi. Rusijos šnipų operacijos V. Putino priešininkams yra pernelyg aiškios ir suprantamos, kad galėtų jam padėti, jos tokios nekompetentingos, jog kenkia V. Putino nacionalinei paramai, juo labiau kad daugelis rusų niurna iš nepasitenkinimo dėl žymaus pensinio amžiaus ilginimo, – praėjusį trečiadienį prezidentas pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymo projektą dėl pensinio amžiaus didinimo.

Rusijos prezidentas negarsėja atgrubnagio reputacija – jo propagandos mašina ištobulino nuožmaus veiksmingumo ir gudrumo įvaizdį. Rusijos lyderis neturi „tefloninės dangos“, būdingos Donaldui Trumpui, kuris gali daryti vieną klaidingą žingsnį po kito ir vis tiek išsaugoti paramos sau pagrindą.

Rusijos prezidentas negali leisti sau atrodyti klystantis, bet jis vis dažniau ir dažniau toks atrodo. Vien tik bandymas išlaukti vieną nepalankų naujienų ciklą po kito problemos neišspręs.

V. Putinui liko daugiau nei penkeri metai jo prezidentavimo kadencijoje, kuri greičiausiai bus jam paskutinė. Nežinau, kokia tikimybė labiau baugina: kad jis supras, jog pasyvumas veikia prieš jį, ir inicijuos dar rizikingesnius žinginius, ar kad jis dar giliau užsisklęs savo kiaute, leisdamas įvairioms korumpuotoms Rusijos elito klikoms kovoti ir nugalėti. Abu scenarijai gali turėti katastrofiškų padarinių Rusijai, veikiau kaip valstybei, nei jos politiniam režimui.

Mažiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad V. Putinas nutrauks nemokšiškas šnipų operacijas ir ims ieškoti geresnių, išmintingesnių būdų, kaip Rusija galėtų įsitvirtinti tarptautiniu mastu.

Leonidas Bershidskis yra „Bloomberg Opinion“ skilties redaktorius, rašantis apie Europos politines ir verslo naujienas, Jis buvo pirmasis Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ redaktorius ir įsteigė nuomonių tinklalapį „Slon.ru“.