Artimų sąsajų su Rusija turintis M. Dodikas ragina Bosnijos ir Hercegovinos serbus atsiskirti, teigdamas, kad ši šalis - žlugusi.
Pagrindinė Bosnijos musulmonų partija, „Demokratinio veiksmo partija“ (SDA), savo ruožtu pranešė, kad musulmonų atstovu šalies prezidiume tapo jos kandidatas Šefikas Džaferovičius.
Tuo metu kroatų rinkėjai į šalies vadovo postą sugrąžino socialdemokratą Željko Komšičių.
Šalies rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo 53 proc. balso teisę turinčių gyventojų.
Įtampa tarp valstybę sudarančių bosnių (musulmonų), serbų ir kroatų neslopsta nuo 1992-1995 m. vykusio kruvino pilietinio karo. Šalis iki šiol yra padalyta į dvi dalis: Serbų Respubliką ir Musulmonų-kroatų Federaciją.
Bosnijos ir Hercegovinos trijų narių prezidiumas, visuomet sudarytas iš kroatų, bosnių musulmonų ir serbų atstovų, įsteigtas remiantis 1995 m. Deitono taikos sutartimi, kuria užbaigtas 100 tūkst. gyvybių nusinešęs pilietinis karas.
Šiuo metu kas penktas daugiau nei 3,5 mln. piliečių turinčios valstybės gyventojas neturi darbo, iš jų maždaug pusė jaunimo yra bedarbiai. O tie, kuriems pavyko rasti darbą, vidutiniškai uždirba apie 400 eurų per mėnesį.
Daugybė Bosnijos ir Hercegovinos piliečių neteko vilties dėl savo tėvynės ateities. Per pastaruosius penkerius metus apie 200 tūkst. žmonių arba 5 proc. gyventojų emigravo.