Tuo metu Italijos vyriausybė visomis išgalėmis mėgino užkirsti kelią šalies bankrotui, bet vis neįgyvendindavo Europos Sąjungos ir kitų kreditorių reikalavimų. Pajutęs, kad kitų alternatyvų nėra, G. Baschiera nusprendė imtis rizikingos iniciatyvos.

Miestelyje, turinčiame vos 1100 gyventojų, jis sukūrė šešėlinę finansavimo sistemą, per kurią surinkdavo pinigus iš turtingų klientų, o vėliau pervesdavo juos į skurdžiau gyvenančių žmonių sąskaitas, kad šie galėtų gauti paskolas. Anot prokurorų, per septynerius metus G. Baschiera į neturtėlių sąskaitas nukreipė 1 mln. eurų.

Tačiau 2016 metais ši schema žlugo. Klientai nebegalėjo padengti savo paskolų ir atsiskaityti su G. Baschiera. Sprogus šiai sistemai, G. Baschiera kai kuriems italų žurnalistams tapo tikru didvyriu, o Italijos laikraštis „Libero“ net pavadino jį „šių laikų Robinu Hudu“ – pagal legendinį anglų plėšiką, kuris vogdavo pinigus iš turtuolių, kad atiduotų juos vargšams. Tačiau teisėsauga jau buvo pradėjusi tyrimą.

„Jis tikėjo, kad žmonės, kuriems jis padeda, sugebės grąžinti šiuos pinigus, tačiau tai padaryti galėjo ne visi“, - per interviu BBC teigė G. Baschieros advokatas Roberto Mete. Ketvirtadienį susisiekti su R. Mete dėl komentaro nepavyko.

Tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad pats G. Baschiera jokios finansinės naudos iš šios schemos neturėjo – tai padėjo jam sudaryti susitarimą su prokurorais. Pirmadienį G. Baschiera buvo pripažintas kaltu ir nubaustas dviem metais nelaisvės. Tačiau dėl Italijos įstatymų išlygos, leidžiančios pasigailėti pirmą kartą nuteistų asmenų, kuriems buvo skirtos palyginus trumpos laisvės atėmimo bausmės, į kalėjimą jis nesės.

Panašiose kitų šalių bylose teismai nebūdavo tokie atlaidūs. 2007 metais vienas 45 metų Vokietijos bankininkas buvo nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, kai iš turtingesnių klientų sąskaitų į skurdžiau gyvenančių asmenų sąskaitas pervedė maždaug 2 mln. eurų, kad šie galėtų gauti paskolas. Po dvejų metų vienas Amerikos teismas kitą banko vadovę nuteisė kalėti vienerius metus, kai nustatė, kad ji per aštuonerius metus panašiai pasielgė su daugiau kaip 300 tūkst. dolerių. Tiesa, šiuo atveju teismas abejojo, ar visi pinigai iš tikrųjų pasiekė skurstančius asmenis.

Italijoje G. Baschieros šalininkai teismo metu tikino, kad buvęs bankininkas turėjo tik skausmingas išeitis, kai dėl finansinės krizės buvo sugriežtintos paskolų sąlygos. Nuo 2008 iki 2011 metų milžiniška Italijos skolų našta greitai tapo vienu didžiausių Europos Sąjungos galvos skausmų.

Daug kas būgštavo, kad Graikijos nemokumas sukels domino poveikį ir paskui save įtrauks ir Italiją. Europai vėliau pavyko išgelbėti palyginus nedidelę Graikijos ekonomiką, tačiau padaryti tą patį su Italija – trečiąja pagal dydį euro zonos ekonomika – galėjo būti neįmanoma.

Kad išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo, tuometinis Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi įvedė griežtas taupymo priemones, kurios galiausiai daugeliui italų užkirto kelią gauti paskolas.

Vėliau buvo iškelta bylos ir pačiam S. Berlusconi: jis buvo kaltinamas korupcija ir lytiniais santykiais su nepilnametėmis. Už šiuos kaltinimus jam buvo skirtos kelios laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos buvo atidėtos arba sušvelnintos. Manoma, kad šiandien S. Berlusconi ir jo vaikams priklauso maždaug 6,8 mlrd. dolerių, rašė žurnalas „Forbes“.

Tačiau buvęs italų bankininkas G. Baschiera šiomis dienomis veikiausiai taip pat neatitiktų paskolos gavimo sąlygų: anot Italijos laikraščio „Repubblica“, minėtas nuosprendis jam kainavo tiek namus, tiek darbą.