„Pasiklausykime prezidento Xi kalbų ir įsigilinkime į jo mintis“, – entuziastingai paragina žaidimo vedėjas. Šis žaidimas vadinasi „Naujojo laikmečio Xi tyrinėjimai“.

Šiuo atveju Xi – tai Kinijos vadovas Xi Jinpingas, nuolat didinantis savo galią gyventojų atžvilgiu. Vos prieš metus Kinijos komunistų partijos konstitucijoje buvo įtvirtinta „Xi Jinpingo politinė mintis“ – šalies lyderio politinės sampratos išdėstymas. Iki tol Kinijoje tokio pobūdžio dalykai jau ilgą laiką nevykdavo.

O dabar viskas persikėlė į „Hunan TV“, populiariausią Kinijos pramoginį televizijos kanalą, orientuotą į jaunimą. Vadinasi, lyderis suvokia, kad atėjo metas užkariauti Y ir Z kartos atstovų simpatijas.

Ar smagu?

Programa susideda iš dviejų viktorinos raundų ir trumpos kalbos apie Kinijos komunistų teorijas ir Xi Jinpingo politinę mintį, taip pat įtraukiami keli klausimai apie asmeninę šalies vadovo patirtį, įgytą pakeliui į šį postą.

„Kai prezidentui Xi buvo 15 metų, jį išsiuntė iš Pekino į Šansi provinciją – jis turėjo tapti ūkininku. Tuo metu būsimasis vadovas troško įgyti žinių – netgi nuėjo 15 kilometrų, kad pasiskolintų knygą. Koks šios knygos pavadinimas?“ – užduoda klausimą vedėjas.

Vienas dalyvis nė kiek nesuabejodamas iškart sako: „Faustas“.

„Sveikinimai, atsakymas teisingas“, – atsako vedėjas. Girdėti mandagūs studijoje susirinkusiųjų plojimai.

Tada vedėjas perskaito eilėraštį, kurį Xi Jinpingas parašė, kai dešimtajame dešimtmetyje buvo Fudžou miesto komunistų partijos sekretorius, ir paklausia: „Kam pagerbti skirtas šis eilėraštis?“.

„Jiao Yulu", – atskrieja atsakymas. Jis teisingas. Dar kartą dalyvis be jokių svarstymų galėjo iš karto pasakyti atsakymą – jis žinojo, kad Xi kažkada parašė atsidavusiam partijos nariui pagerbti skirtą odę.

„Kuri teorija yra didžioji?“, – paklausia Ai Silinas, Cinghua universiteto marksizmo mokyklos prezidentas. Į šį žaidimą jis pakviestas kaip ekspertas.

„Tai turėtų būti mokslinė teorija apie žmones. Šiandien tokia teorija yra Xi Jinpingo „Socialistinė mintis su naujojo laikmečio Kinijos bruožais“, – atsako dar vienas dalyvis ir už šį puikų atsakymą susilaukia liaupsių.

Žaidime taip pat rodomos Xi Jinpingo kalbų ir interviu ištraukos – jos laikomos „auksinėmis citatomis“, o dalyviams reikia užbaigti Xi posakius ar atsakyti į su jais susijusius klausimus.
Xi Jinpingas savo kalboje sakė: „Marksizmas yra labai gilus, tačiau iš esmės jis gali būti apibendrintas vienu sakiniu...“.

„Siekis išvaduoti žmoniją“, – užbaigia dalyvis.

Tačiau žaidimo dalyvių laukia gudrybė. Renginio pabaigoje prizų nebus – apdovanojimas yra Xi Jinpingo žinių ir patirties demonstravimas bei viso to įsisavinimas. Ko gero, prizą gauna ir žiūrovai, ar taip bent jau taip turėtų atrodyti organizatoriams – juk jie irgi turi galimybę įsiminti partijos teoriją bei praplėsti savo žinias apie Xi.

Žinutė yra aiški: šių dienų Kinijoje tokie dalykai tikrai palengvins kelią į sėkmę, ypač tuo atveju, jei sėkmės siekiama viešajame arba vyriausybiniame sektoriuje.

Žaidimas gali atrodyti kaip akivaizdus ir neužmaskuotas propagandos įrankis, tačiau tam tikra prasme jis nesiskiria nuo įprastinio bet kurio indoktrinacijos proceso klausimų ir atsakymų. Tai šūkių skandavimo ir lyderių garbinimo televizijoje perkėlimas į žaidimą, o taip pat ir aiškus įrodymas, kaip veikia Xi Jinpingo asmenybės kultas.

Ar žmonės įdomu?

Jau parodyti penki žaidimai, apimantys įvairius klausimus: nuo Xi politinės minties kilmės iki jos atnaujinimų ir ateities, kurią jį gali padėti kurti. Tačiau prabėgus keturioms dienoms po pirmosios laidos žaidimui nepavyko sukelti susižavėjimo „Sina Weibo“ – kiniškoje „Twitter“ versijoje.

„Tai bus neabejotinai geriausiai vertinama televizijos laida“, – šaipėsi vienas „Sina Weibo“ vartotojas.

„Neteisingai atsakę turėtų būti perauklėti, kad atitiktų dabartinio laikotarpio reikalavimus“, – juokavo kitas socialinio tinklo vartotojas.

Į septintą dešimtį įžengusi pora, nepanorusi atskleisti savo pavardžių, su BBC kalbėjosi apie televizijos žaidimo paliktą įspūdį.

„Tiesiog nebegalėjau žiūrėti. Viskas akivaizdžiai surežisuota. Atrodo, tarsi žaidimo dalyviai cituotų knygas“, sakė vyras, negalėjęs nustoti kikenti, kai prasidėjo šis žaidimas.

Tačiau jo žmonai, ilgametei komunistų partijos narei, viskas atrodė kitaip: „Tai nuobodu, tačiau reikšminga. Šiais laikais jaunimas vargiai įgyja esminį supratimą apie politiką. Jiems būtina įdiegti svarbius dalykus“.

Tam tikru aspektu šis žaidimas yra paprasčiausiai logiška apie Xi politinę mintį besvystančių veiklų tąsa. Laidoje pasirodo kviestiniai Xi politinės minties institutų atstovai. Nuo 2017-ųjų pabaigos tokių institutų, orientuotų į studentus, pridygo visoje Kinijoje.

„Pasibaigus Mao valdymui Deng Xiaopingas nusprendė nutraukti charizmatinio lyderio kultą ir įtvirtinti biurokratinio elito, apriboto tam tikromis pareigų kadencijomis, valdymą. Xi šį sprendimą apvertė aukštyn kojomis. Jis, vos atsidūręs valdžioje, akivaizdžiai grįžo prie asmenybės kulto – to, kuo pasižymėjo laikotarpis iki reformų“, – sako Davidas Moseris, Pekino universiteto Kinijos studijų ekspertas.

Šiandien, kai bet kas, norintis įtvirtinti savo asmenybės kultą, turi tam daugybę įrankių – programėlių, išmaniųjų telefonų žaidimų ar komiksų, šis televizijos žaidimas tėra vienas iš jų.
„Naujasis Xi kultas pakeitė Kinijos žiniasklaidai įprastą esminę politikos ir pramogų perskyrą“, – teigia D. Moseris.