Tokie duomenys pateikti apibendrinus organizacijos „Levada Center“ atliktas apklausas, kurių tikslas buvo išsiaiškinti Rusijos piliečių nuomonę apie įvairias institucijas. Remiantis apklausų rezultatais, ginkluotosiomis pajėgomis dabar pasitikima labiau (66 proc.) nei valstybės vadovu.

Pasak sociologų, smukusį reitingą lėmė šokas, kurį visuomenė patyrė dėl kontrasto tarp prieš rinkimus duotų pažadų ir pensinės reformos.

Mažiausiai, kaip paaiškėjo, Rusijos piliečiai pasitiki stambiu verslu, partijomis, Valstybės Dūma ir vyriausybe.

Remiantis paskutine „Levada Center“ apklausa (įvykdyta rugsėjo 20–26 d. apklausiant 1,6 tūkst. piliečių, gyvenančių 52-ose Rusijos Federacijos vietose bei regionuose), didžiausią rusų pasitikėjimą šiuo metu yra užsitarnavusios Rusijos ginkluotosios pajėgos.

66 proc. apklaustųjų mano, kad šia institucija galima visiškai pasitikėti, 10 proc. respondentų įsitikinę, kad ji neverta jokio pasitikėjimo, o 18 proc. – kad nevisiškai verta pasitikėjimo.

Pasak „Levada Center“ sociologo Deniso Volkovo, daugelis respondentų prisipažino jaučiantys pasididžiavimą stebėdami, kaip iš Kaspijos jūros į Siriją leidžiamos raketos (tokį vaizdo įrašą Rusijos gynybos ministerija paskelbė 2015 metais) ir demonstruojama pažangiausia karinė technika bei ginklai.

Palyginimo dėlei galima pasakyti, kad 2012 metais visiškai pasitikėti pajėgomis buvo linkę 39 proc. apklaustųjų.

Remiantis „Levada Center“ duomenimis, apie prezidento įvertinimą lenkiantį pasitikėjimą ginkluotosiomis pajėgomis pastaraisiais metais kalbėti neteko, o štai dabar jis 8 proc. didesnis.

58 proc. apklaustų piliečių sutiko, kad valstybės vadovas tikrai vertas pasitikėjimo. 2017 metais tokios nuomonės laikėsi 75 proc. apklaustųjų.

Žmonių, teigiančių, kad prezidentas nevertas jokio pasitikėjimo, šiemet yra beveik keturis kartus daugiau nei pernai: nuo 4 proc. jų padaugėjo iki 13 proc. D. Volkovas atkreipė dėmesį, kad akivaizdus prezidento reitingo smukimas sociologų buvo pastebėtas dar 2018 metų pradžioje.

„Prieš (kovo mėnesį įvykusius šalies vadovo) rinkimus tvyrojusios nuotaikos prisidėjo prie Vladimiro Putino reitingo pagerėjimo, – sakė D. Volkovas, – tačiau po rinkimų jo šalininkų mobilizacija pašlijo, o vietoj žadėto algų kėlimo žmonės sulaukė pensinio amžiaus ilginimo.“

Atitinkamos iniciatyvos vyriausybė ėmėsi birželį.

Rugsėjo 27 d. įstatymas buvo priimtas Valstybės Dūmoje, o spalio 3 d. jam pritarė Federacijos Taryba ir pasirašė V. Putinas. Kaip sakė D. Volkovas, skirtumas tarp realių veiksmų ir lūkesčių visuomenei sukėlė tikrą šoką, savo ruožtu, nulėmusį prezidento reitingą.

Sociologas mano, kad apie kokias nors prielaidas, kad reitingas kils, negali būti nė kalbos, juolab kad šaltuoju metų laiku jis paprastai tik dar labiau nusmunka.

Kiek mažiau nei ginkluotosiomis pajėgomis ir prezidentu respondentai, kaip paprastai, teigia pasitikį FSB ir specialiosiomis tarnybomis (50 proc.), stačiatikių bažnyčia (48 proc.) ir labdaros organizacijomis (38 proc.).

Nepalankiausiai vertinamų institucijų sąrašas nuo pernai nepasikeitė. Jame ir toliau figūruoja stambus verslas (16 proc.), politinės partijos (16 proc.), Valstybės Dūma (23 proc.) ir vyriausybė (27 proc.).

„Šių struktūrų reitingas nukrito mažau nei prezidento, nes jis iš pat pradžių buvo žemas ir niekas nesiejo su jomis jokių vilčių, – sakė D. Volkovas. – Kad ir kaip Kremlius stengiasi nusimesti atsakomybę dėl nepopuliarios reformos ir perkelti ją kitiems, ne kas kitas o V. Putinas atsakingas ir už tai, kas buvo gerai, ir už tai, kas blogai.“