Paryčiais, atrodo, pasiektas kompromisas: premjeras laikinai atsistatydins, o parlamentarai nepatvirtins naujo, taip atverdami kelią priešlaikiniams rinkimams.
Gegužę po masinių protestų į valdžią atėjęs N. Pašinianas siekia paleisti šalies parlamentą, Nacionalinę asamblėją, ir šaukti pirmalaikius rinkimus, kad galėtų užsitikrinti įstatymų leidėjų paramą savo skelbiamoms reformoms. Šiuo metu N. Pašiniano blokas „Išeitis“ Armėnijos parlamente turi tik 9 iš 105 vietų, o koalicija su vieno turtingiausių Armėnijos verslininkų Gagiko Carukiano „Klestinčios Armėnijos“ ir „Armėnijos revoliucinės federacijos“ („Dašnakcutiun“) partijomis yra trapi.
Vakar Nacionalinė Asamblėja pamėgino pakišti koją N. Pašiniano planui dėl pirmalaikių rinkimų, o šis į gatves ir vėl išvedė dešimtis tūkstančių savo rėmėjų.
Parlamentas „nepasileidžia“
2017 m. išrinkto Armėnijos parlamento kadencija baigiasi tik 2022 m., tačiau N. Pašinianas siekia, kad pirmalaikiai rinkimai įvyktų jau šį gruodį. R. Ališauskienė pasakoja, kad premjeras planavo kviesti rėmėjų minias blokuoti parlamento darbą. Negalėdamas posėdžiauti, pagal galiojusią tvarką, parlamentas turėtų būti automatiškai paleistas.
Šiuos premjero planus antradienio, spalio 2 d. vakare sujaukė Nacionalinė asamblėja, skubos tvarka priimdama Respublikonų partijos pasiūlytą įstatymą dėl parlamento darbo tvarkos keitimo. „Parlamentas nenori „pasileisti““, – padėtį apibūdina sociologinį tyrimą Armėnijoje atliekanti ir šiuo metu Jerevane esanti bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktorė R. Ališauskienė. Ji aiškina, kad pagal naująją, vakar priimtą tvarką, net ir nevykstant posėdžiams, parlamento nebūtų galima paleisti.
Už naująjį įstatymą, N. Pašiniano žaibiškai pakrikštytą „kontrevoliuciniu“, balsavo ne tik 50 vietų parlamente turinti opozicinė Respublikonų partija, bet ir valdančiųjų partijų „Klestinti Armėnija“ bei „Armėnijos revoliucinė federacija“ nariai.
Po vakarykščio balsavimo, N. Pašinianas atleido šešis šių partijų deleguotus ministrus, kurie, pasak R. Ališauskienės, ir anksčiau ne visuomet palaikė N. Pašiniano veiksmus, o po vakarykščio balsavimo, galima sakyti, paliko valdančiąją koaliciją. N. Pašinianas paragino savo rėmėjus rinktis prie Nacionalinės asamblėjos rūmų ir reikalauti atšaukti priimtus parlamento darbo tvarkos pakeitimus, užkertančius kelią pirmalaikiams rinkimams.
N. Pašiniano rėmėjai užtvindė gatves
Pasak įvykius stebėjusios R. Ališauskienės, vakare situacija Jerevane buvo išties įtempta. Praėjus maždaug valandai po premjero raginimo, prie parlamento susirinko tūkstančiai žmonių, reikalaujančių naujų rinkimų. Vakarų žiniasklaida praneša, kad protestavo dešimtys tūkstančių.
„Gatvė prieš parlamentą, panaši į mūsų Savanorių ar Laisvės prospektus, ir priešais Nacionalinės asamblėjos rūmus esantis parkas buvo užtvindyti“, – sako R. Ališauskienė. Pasak jos, susirinko ne tik Jerevano gyventojai – suvažiavo ir žmonės iš rajonų. Sociologė pastebi, kad šįkart proteste dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės, ne vien jaunimas.
Ji pasakoja, kad prie parlamento N. Pašiniano rėmėjai liko beveik visą naktį. „Stebėtina, kad nors pietiečiai armėnai žinomi kaip „karšti“ žmonės, nebuvo jokių smurto apraiškų, kol kas Jerevane viskas taiku“, – portalui LRT.lt sako pašnekovė.
„Jie kariauja prieš savo žmones“, „pirmalaikiai rinkimai buvo viena iš mūsų „aksominės revoliucijos“ sąlygų“, – vakar naktį prie parlamento susirinkusiai rėmėjų miniai sakė N. Pašinianas, dabar jau ragindamas savo rėmėjus netrukdyti parlamentarams palikti Nacionalinės asamblėjos rūmus.
Rizikingas kompromisas
Vakar kreipdamasis į žmones N. Pašinianas paskelbė, kad „laikinai“ atsistatydins, taip siekdamas sudaryti sąlygas pirmalaikiams rinkimams. Pagal galiojančius įstatymus, parlamentas turėtų balsuoti dėl naujo premjero, ir jei dviem bandymais jo nepavyktų paskirti, Nacionalinė asamblėja būtų paleista ir pirmalaikiai rinkimai būtų skelbiami automatiškai.
Po kreipimosi į susirinkusiuosius, premjeras nuėjo į Nacionalinę Asamblėją derėtis su didžiausiomis parlamentinėmis frakcijomis. Paryčiais išėjęs iš parlamento, N. Pašinianas paskelbė miniai, kad pasiekė sutarimą, jog parlamentas neblokuos pirmalaikių rinkimų.
R. Ališauskienė aiškina, kad N. Pašiniano susitarimo su didžiosiomis parlameno frakcijomis esmė – kad šios nekels savo kandidatų į premjerus, taip užtikrindamos, kad dviem balsavimais patvirtinti naujo premjero nepavyks. Todėl N. Pašiniano rėmėjams, bent jau šiuo metu, nebėra prasmės daugiau protestuoti ir rytas Jerevane ramus.
Tačiau sociologė pastebi, kad šis susitarimas „pasiektas vadovaujantis vakar dienos emocijomis“ ir jo nebūtinai bus laikomasi. Ji primena, kad turėdamas tik 9 vietas parlamente, ir ką tik atleidęs koalicijos partnerių deleguotus ministrus (nors oficialiai šis sprendimas įsigalios tik jį patvirtinus prezidentui, kuris šiuo metu išvykęs iš šalies), N. Pašinianas negali būti tikras, kad naktį pasiekto žodinio susitarimo bus laikomasi.
R. Ališauskienė primena, kad ir gegužę N. Pašiniano pavirtinimas premjeru nebuvo sklandus, nepaisant didžiulės žmonių paramos ir žodinių susitarimų su parlamentarais. Pasak sociologės, parlamento frakcijos ir dabar galėtų „be problemų paskirti kitą premjerą“, jei tik nuspręstų tęsti konfliktą su žmonių palaikomu N. Pašinianu.
Stulbinančio populiarumo garantas – kova su korupcija
R. Ališauskienė įsitikinusi, kad dabartinis Armėnijos parlamentas yra praradęs žmonių pasitikėjimą, tuo tarpu N. Pašinianas turi beveik visuotinę gyventojų paramą. Sociologė aiškina, kad iš čia ir atsiranda Armėnijos politiką krečianti problema. Nors pagal naująją, parlamentinę respubliką įtvirtinusią konstituciją, premjeras turi labai dideles galias, jam būtina gauti parlamento pritarimą savo siūlymams. Vadinasi, kad ir kokias reformas ar pokyčius mėgintų įgyvendinti populiarusis premjeras, nepopuliarus parlamentas gali bet kurį iš jų lengvai blokuoti. „Turime situaciją, kai gatvė palaiko vieną politinę jėgą, kuri neturi balso įstatymų leidyboje“, – sako R. Ališauskienė.
Pasak R. Ališauskienės, šiuo metu N. Pašiniano populiarumas „yra absoliučiai visuotinis, tiesiog stulbinantis“. Premjeras akcentuoja tai, ko reikalauja žmonės – kovą su korupcija. Pašnekovė pasakoja, kad korupcija – didžiulė problema Armėnijoje ir šalies gyventojai tai puikiai suvokia. Pasak jos, N. Pašinianas iš tiesų išjudino nusistovėjusius korupcinius, giminystės ryšius valdžioje, į viešumą iškėlė nemažai skandalingų korupcijos atvejų.
Panašu, kad kol kas to ir užtenka. Kaip ir dauguma užsienio ekspertų, R. Ališauskienė pastebi, kad apie ekonomines reformas, užsienio politikos krypties pokyčius kalbėti sunku – N. Pašinianui atėjus į valdžią jų tikrai (dar) nematyti. „Armėnijos gyventojai, aišku, reikalauja ir ekonominių bei socialinių reformų, bet supranta, kad per tris mėnesius jos neįvyks“, – sako R. Ališauskienė.
Sociologė įsitikinusi, kad pirmalaikių rinkimų atveju, dauguma dabar vietas parlamente turinčių partijų, į jį net nepateks, o N. Pašiniano vadovaujama „Išeitis“, tikėtina, gaus absoliučią rinkėjų balsų daugumą.