Rusijos didvyrio vardą A. Čepiga gavo „už Krymą“, pasakojo vienas iš leidinio pašnekovų, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
„Sienelėje prie Rokosovskio paminklo toje akademijoje iškalti absolventų, gavusių Didvyrių vardus, pavardės. Tarp jų yra A. Čepiga ir pulkininkas Aleksandras Popovas, Tolimųjų Rytų aukštąją kariuomenės vadovybės mokyklą (rus. DVOKU) baigęs 1995 metais (tai tikrai ne Aleksandras Petrovas iš Solsberio, pažymi leidinys).
A. Čepigai ir A. Popovui Rusijos didvyrių vardai buvo suteikti vienu uždaru prezidento įsakymu ir būtent už Krymą. A. Popovas tuomet vadovavo jungtiniams specialiosios paskirties pajėgų būriams, o A. Čepiga buvo dar papulkininkis. Tiesa, negaliu net spėti, kuo konkrečiai A. Čepiga užsiėmė Kryme“, – laikraščiui pasakojo buvęs DVOKU absolventas ir A. Čepigos tarnybos draugas.
„Novaja gazeta“ bendravo su trimis buvusiais A. Čepigos tarnybos draugais ir vienas iš jų patvirtino „Solsberio turisto“ tapatybę.
„Boširovas, su kuriuo kalbėjo (Margarita) Simonjan“, yra ne Boširovas, o Anatolijus Čepiga. Išoriškai jis pasikeitė, bet Boširovo balsas – tai Tolios balsas“, – tvirtino vienas iš trijų buvusių karių ir karininkų, kurie 2000-ųjų pradžioje atliko tarnybą specialiosios paskirties pajėgų 282–ajame būryje, dislokuotame Chabarovsko priemiestyje Matvejevkoje. Ten pat po DVOKU baigimo buvo pasiųstas ir A. Čepiga.
Kiti du pašnekovai iš 282-ojo būrio nebuvo tokie tikri, kad R. Boširovas ir A. Čepiga yra vienas ir tas pats asmuo. Tačiau jie pripažino, kad A. Čepigos nematė nuo 2006 metų. Tuo metu jis jau buvo gavęs kapitono laipsnį ir buvo perkeltas iš Chabarovsko į Maskvą.
„Kai baigė akademiją, A. Čepiga buvo pasiųstas tarnauti į specialiosios paskirties pajėgų 14–osios brigados štabą Usurijske. Šios brigados štabe jis gavo paskyrimą į Chabarovską, į mūsų būrį, kuriame buvo paskirtas žvalgybos grupės vadu“, – pasakojo vienas iš pašnekovų.
Anot šaltinio, A. Čepiga turėjo „kažkokį giminaitį – stambų veikėją Chabarovsko krašto administracijoje. Jis pasirūpino, kad Tolia būtų pasiųstas į Chabarovską“.
A. Čepiga esą buvo laikomas išskirtinio statuso asmeniu, su juo netgi būrio vadas, pulkininkas Vitalijus Benrikovas, kuris 2004 metais buvo paskirtas tuometinio kandidato į Rusijos prezidentus Vladimiro Putino patikėtiniu, kalbėdavo itin pagarbiai.
Laikraščio pašnekovai įvardijo tris pagrindines 2014 metų vasario operacijas Kryme: Krymo ministrų tarybos pastato užėmimą, Belbeko aerodromo užėmimą ir Ukrainos jūrų pėstininkų brigados nuginklavimą Feodosijoje. Visos trys šios operacijos buvo atliktos nepraliejus nė lašo kraujo – už tai A. Popovui ir A. Čepigai ir buvo suteikti Rusijos didvyrių vardai.
Pašnekovų duomenimis, į Rusijos gynybos ministerijos Karo akademiją A. Čepiga įstojo jau po Krymo aneksijos – 2014 metų vasarą.
A. Čepiga dalyvavo evakuojant Viktorą Janukovyčių
Savo versiją iškėlė ir centras „Dosjė“. Jo duomenimis, 2014 metų vasarį A. Čepiga, kaip Rusijos gynybos ministerijos specialiosios paskirties pajėgų narys, dalyvavo iš Ukrainos į Rusiją evakuojant Viktorą Janukovyčių.
Be to, tyrimų autorius Sergejus Kanevas išsiaiškino, kad 2009 metais Vyriausiosios žvalgybos valdybos (rus. GRU) specialiosios paskirties pajėgų 14-osios brigados majoras A. Čepiga buvo pervestas į Maskvą. Jis pradėjo studijuoti Karo ir diplomatijos akademijos (rus. VDA), dar vadinamos „konservatorija“, 3-ajame fakultete.
Iki 2000 metų vidurio A. Čepiga tris kartus buvo pabuvojęs Čečėnijoje. Jis, S. Kanevo duomenimis, buvo vedęs Galiną Čepigą (Nikiforovą), kuri Chabarovsko krašto specialiosios paskirties būryje dirbo laisvai samdoma kovotoja.
Kartu su žmona ir sūnumi A. Čepiga kaip studentas buvo užregistruotas Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto (rus. RGGU) bendrabutyje ir galiausiai jam buvo išduotas naujas iš Dušanbės kilusio piliečio Ruslano Boširovo pasas.
Kaip primena „Dožd“, 2014 metais Kremliuje tokius pačius įvertinimus gavo buvęs V. Putino apsaugininkas Aleksejus Diuminas, vėliau tapęs Tulos srities gubernatoriumi, taip pat „muzikantai“ iš „konservatorijos“, vėliau suformavę privačios kariuomenės „Vagner“ branduolį.
Kalbant apie antrą įtariamą Skripalių nuodytoją A. Petrovą, centrui „Dosjė“ pavyko išsiaiškinti tik tiek, kad 2011 metais jis su nauju pasu Maskvoje įsigijo automobilį „Chevrolet Cruze“, kurį po šešerių metų pardavė.
Naujasis šio automobilio savininkas, gyvenantis Solnečnogorske 2, kur įsikūrusi GRU specialiosios paskirties pajėgų bazė „Senež“, patvirtino, kad „Chevrolet“ pirko iš A. Petrovo, tačiau nurodė asmeniškai su juo nesusitikęs, nes pardavėjas netikėtai apsirgo ir automobilio pirkimo sandoris buvo sudarytas per jo įgaliotą asmenį.