Ekspertai sutinka, kad oficialia diplomatine veikla šurmuliuojantys tuo metu vykstantys susitikimai bet kuriai užsienio valstybei, o ypač JAV priešininkei, yra kuo puikiausia proga suaktyvinti šnipų tinklą ir juo naudojantis prasmukti į nesibaigiančius priėmimus, protestus, neoficialias vakarienes ir debatus, be kurių sesijos tiesiog neįsivaizduojamos, rašoma portale „Fox News“.
„Tik 50 proc. JT GA yra susijusi su diplomatija. Kitus 50 proc. veiklos reikėtų sieti su žvalgyba. JT pastato viduje viskas vyksta ypač diplomatiškai, tačiau išorėje tvyro chaosas – grynas šnipų žaidimas“, – sakė Larry Johnsonas, 24-erius metus pradirbęs JAV slaptojoje tarnyboje, o dabar vadovaujantis įmonei „CyberSponse“.
„Šiame renginyje šnipinėja visos šalys. Joms pavaldžios žvalgybos arba stebėjimo komandos atvyksta bent savaite anksčiau, dažnai per skirtingus patikros punktus, kad jas būtų sunkiau susekti. Joms priimtini visi įmanomi stebėjimo būdai, pradedant mobiliaisiais telefonais ir vietiniais belaidžiais tinklais vykdomos komunikacijos perėmimu ir baigiant pasiklausymo įrangos montavimu viešbučių numeriuose, vaizdų peržiūromis (fotografavimu) ir tiesiogine žvalgyba“ – sakė L. Johnsonas.
Pasak specialisto, JT GA ypač paplitusi pačių šnipų tiesiogiai vykdoma žvalgyba. „Progų ieškoma per vakarienes ir neformalius susitikimus. Žmonės tomis akimirkomis yra ne tokie budrūs, ypač jei vartojamas alkoholis, todėl informacijos rinkėjams tai tikra aukso gysla“, – aiškino jis.
L. Johnsonas, kaip ir kiti specialistai, sutinka, kad aktyviausiai žvalgybines operacijas vykdo Rusija, Iranas ir Izraelis, taip pat JAV.
Iš kai kurių šalių atvykstančiose delegacijose, anot jo, net pusė narių – žvalgybininkai.
„Rugsėjį, kai miestas virsta kunkuliuojančiu katilu, šnipinėjimu suinteresuoti asmenys gali naudotis vienu universaliu kanalu, kad padėtų savo šaliai arba veikdami kaip dvigubi agentai pasitarnautų kitai – kai tokia galybė renginių, medžiagos intriguojančioms apžvalgoms ieškoti netenka“, – portalui „Fox News“ sakė privačios saugumo firmos „Grobstein Teeple“ Kibernetinio saugumo ir rizikos valdymo sprendimų skyriaus vadovas Erikas Rasmussenas.
Kaip sakė Danas Hoffmanas, dabar su „Fox News“ bendradarbiaujantis buvęs neoficialus CŽA pareigūnas, svarbiausia informacijos rinkėjų užduotis per JT GA – patiems pirmiesiems pranešti, ką pasako arba padaro įvairioms šalims atstovaujantys asmenys.
„Visiems rūpi pagrindinės pokalbių temos“, – sakė D. Hoffmanas ir pridūrė, kad Niujorkas jau ir taip garsėja kaip šnipinėjimui palanki terpė, tačiau kai vyksta susitikimai, žvalgybinių užduočių vykdytojai, galima sakyti, dirba viršvalandžius.
Specialistai taip pat užsiminė, kad per JT susitikimus po diplomatine priedanga veikiantys šnipai turi galimybę pasinaudoti labai įvairiais informacijos rinkimo būdais.
„Kai diplomatai ir juos lydintys asmenys atvyksta į JT GA, pradeda veikti saugumo ir žvalgybos komponentai, – pastebėjo saugumo įmonės MOSAIC įkūrėjas Tony Schiena. – Šnipams tai palankus metas, kai galima pasinaudoti ir senesnėmis, tradicinėmis šnipinėjimo formomis, ir sukurti ypač pažangių platformų, skirtų nepertraukiamam komunikavimui ir informacijos perdavimui.“
Pasak T. Schienos, JAV pareigūnai neabejotinai žino, kaip atpažinti sudėtingo šnipinėjimo tinklo vykdomus veiksmus. Jis užsiminė, kad ir pats yra prisidėjęs prie kelių informacijos ieškojusių užsienio šalių šnipų sučiupimo operacijų.
Pagrindinėse antraštėse šnipinėjimo atvejai minimi tikrai labai retai. Vienas iš tų retų paminėjimų – praeitą mėnesį įvykdytas Irano piliečio ir nuolatinio Kalifornijos gyventojo Majido Ghorbani suėmimas už tai, kad jis, kaip teigiama, fotografavo per Irano opozicijos mitingą, vykusį 2017 metų JT susitikimų kontekste, o nuotraukas perdavė Irano žvalgybai.
M. Ghorbani pateiktų kaltinimų akte nurodoma, kad jis dalyvavo Irano opozicijos lyderio Ali Safavi pagrobimo ir nužudymo operacijoje.
„Prisimenu jį. Jis atėjo į mitingą ir kai mane pamatė, paklausė, kodėl nebeatvažiuoju į Kaliforniją“, – portalui „Fox News“ sakė Ali Safavi, svarbi figūra Nacionalinėje Irano pasipriešinimo taryboje – įtakingoje grupėje, pasisakančioje už režimo pokyčius Irane.
Kaip sakė „Fox News“ kalbintas buvęs CŽA pareigūnas, įvairios JAV ir įstatymų vykdymo priežiūros agentūros yra sutelkusios visas įmanomas pastangas, kad per JT susitikimus būtų apsaugoti nacionaliniai interesai.
Jis akcentavo tai, kad vykdant operacijas ne tik renkama informacija, bet taip pat nuodugniai tikrinamas kiekvienas su delegacija atvykstantis asmuo.
Kartais vienam kitam įtarimų keliančiam „diplomatui“ tenka susitaikyti su draudimu peržengti gimtosios šalis diplomatinio korpuso teritoriją.
Ypač sunkinančia aplinkybe laikomas JT GA mastas. Nepaisant kadaise pasirašytų sutarčių ir patvirtintų reglamentų, kuriais siekiama užkirsti kelią šnipinėjimui Jungtinėse Tautose, rugsėjį vykstantys susitikimai, anot ekspertų, ir toliau kelia ypač didelį susirūpinimą.
Taip yra dėl diplomatinio imuniteto – teisėtos apsaugos, atimančios galimybę patraukti diplomatą baudžiamojon atsakomybėn pagal šalyje, kurioje jis vieši, galiojančius įstatymus.
Tokia tvarka suteikia galimybę įvairiems diplomatų pasus išsirūpinusiems žvalgybos agentais dirbantiems asmenims patekti į ypač gausias delegacijas. Kai kurie iš tokių vadinamųjų diplomatų net nesivargina kaip nors maskuoti savo intencijų.
Prieš JT GA su spaudos atstovais kalbėjęs Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erodgano vyriausiasis patarėjas Ibrahimas Kalinas, esą, paskelbė apie planus ir toliau darbuotis identifikuojant prieštaringai vertinamo gimtąją šalį palikusio dvasininko Fethullah Guleno rėmėjus. Tą asmenį Turkijos vyriausybė kaltina 2016 metais surengto nesėkmingo bandymo nuversti valdžią organizavimu ir tapatina su teroristine grupe FETO.
„Atitinkami mūsų padaliniai ir institucijos tęs savo operacijas valstybėse, kuriose veikia FETO, nesvarbu, ar tai būtų JAV, ar kuri nors kita šalis“, – prieš savaitę sakė jis ir pridūrė, kad R. T. Erdoganas pats pateikė labai aiškias instrukcijas šiuo klausimu.
Prie ko tos minėtos operacijos gali privesti, ypač per JT GA, lieka neaišku. Į prašymą plačiau pakomentuoti arba paaiškinti savo atsakymą I. Kalinas nesureagavo.
„Visos vyriausybės turi politinių tikslų, taip pat saugumo ir ekonominių imperatyvų, kuriuos siekia aktualizuoti“, – nurodė Andrew Lewisas, buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojo specialusis padėjėjas ir informaciją vyriausybei teikiančios įmonės „Ulysses Group“ įkūrėjas.
„Jie perduodami žvalgybos agentūroms ir suprantami kaip reikalavimai rinkti informaciją. Taip pat samdomi šnipinėti turintys žmonės, vykdoma techninė stebėsena, įvairiais būdais perimami signalai, inscenizuojamos kompromituojančios situacijos ir vykdomas šantažas“, – sakė jis.
Kai kurios, o ypač priešiškai JAV atžvilgiu nusiteikusios šalys naudojasi galybe įvairių triukų, kad nepatektų stebėtojų akiratin.
2009 metais, kaip sakė E. Rasmussenas, pareigūnams buvo pranešta, kad tuometinis priešininkas Libijos diktatorius Muammaras Qaddafi, užuot apsigyvenęs viešbutyje, naudodamasis netikru vardu įsikūrė beduino palapinėje Niujorko Bedfordo rajone. Tačiau netrukus buvo atskleistos prastai pridengtos žvalgybos operacijos, ir apgaulė paaiškėjo.
JT GA, žinoma, suteikia galimybių ir JAV žvalgybos tarnyboms. 2013 metais buvęs Nacionalinio saugumo agentūros rangovas Edwardas Snowdenas paviešino dokumentus neva įrodančius, kad agentūra prisijungė prie JAV būstinės ir turėjo galimybę šniukštinėti po institucijos vidinės komunikacijos sistemą.
Į JT Saugumo Tarybos narius nukreiptą žvalgybą JAV vykdė ir siekdama užsitikrinti paramą dėl karo Irake. Kaip nurodoma tam tikruose pranešimuose, buvo aiškinamasi, kas palaikys ir kas priešinsis įvairioms JT rezoliucijoms.
Dar tada, kai tuometinis Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas nebuvo baigęs plačiai paviešintos savo tirados, pagarsintos nuo 2010 metų JT GA podiumo ir įsimintinos dėl JAV mestų kaltinimų prisidėjus prie rugsėjo 11 d. atakų, amerikiečių diplomatai jau traukė prie durų, pasiruošę pateikti kruopščiai parengtus smerkiančius pareiškimus.
Tokia veiksmų precizika sukėlė įtarimų ir privertė paspėlioti, kiek apie tą kalbą vis dėlto buvo žinoma iš anksto.
Vis dėlto kai kurie ekspertai laikosi skeptiškos nuomonės ir tvirtina, kad kalbos apie šnipinėjimą per JT GA yra ne daugiau kaip tušti plepalai, nors išimčių, žinoma, būna.
„Šnipinėjimo mastas visai nedidelis, ribotas, nes JT GA – muilo burbulas, – sakė pasaulinės pirmosios pakopos taktinio mokymo ir saugumo firmos „Centurions Defense“ prezidentas ir generalinis direktorius Michaelas Biggsas. – Vis dėlto kartais šnipui gali pasisekti ir jis gali šį tą rasti arba tinkamai pasinaudoti susiklosčiusia situacija. Bet kuris šnipas turi būti pilkas, nematomas, nepastebimas žmogus.“
