Vyrai ir moterys skubėjo namo iš savų ūkių anksčiau nei paprastai, tvirtai užrakindavo duris, išjungdavo šviesas ir tūnojo viduje. Lauke žaidžiantys vaikai buvo kuo skubiau ginami namo. Gatvės ištuštėdavo ir kaimuose įsivyraudavo klaiki tyla.
Tai tikrai nebuvo normalu, nes paprastai sausomis karštomis vasaromis daugelis kaimo gyventojų miegodavo lauke vėsiuose atviruose vidiniuose kiemeliuose.
Kovą vietos policininkai (valstijoje yra daugiau nei 4 tūkst. policininkų paprastoms funkcijoms atlikti ir žvalgybinei informacijai rinkti) pirmieji savo vadovybei pranešė apie tokį neįprastą kaimo gyventojų elgesį.
Vietinio Gadvalio miestelio policijos vadovė Rema Rajeshwari klausėsi savo nustebusių pareigūnų pranešimų. „Jie sakė, kad nusileidus saulei kaimuose gyvenimas tiesiog sustoja. Jie teigė niekada iki tol nematę nieko panašaus“, – pasakojo pareigūnė.
Kitas kelias dienas policijos pareigūnai mėgino išsiaiškinti, kas vyksta. Tai, ką jie sužinojo, tikrai kėlė baimę: dauguma vietos gyventojų per „WhatsApp“ programėlę gavo vaizdo ir garso įrašų, kurie įvarė jiems daug siaubo.
Vaizdo įraše, kuris akivaizdžiai buvo suklastotas, buvo vaizduojama, kaip vyrui paleidžiamos žarnos. Taip pat buvo garso įrašas vietine Telugu kalba, kuriame vyriškas balsas sakė, kad prieš kelis dešimtmečius apiplėšimus greitkeliuose ir įsilaužimus į namus vykdžiusi gauja sugrįžo ir dabar vagia žmonių organus.
Kai policininkai pradėjo tikrinti kaimiečių telefonus, jie aptiko nuo 30 iki 35 vaizdo įrašų ir nuotraukų, kurie buvo išplatinti tame rajone. Viename vaizdo įraše, kuris sparčiai plito, buvo tariamai vaizduojamas vaiko pagrobimas. Iš tiesų tai buvo gudriai pakoreguotas Pakistane sukurtas filmas apie vaikų saugumą, kuriuo siekta edukuoti visuomenę. Prie vaizdo įrašo buvo pridėta ir garsinė žinutė.
„Į mūsų kaimus ateina vaikų grobėjai, – nurodoma joje. – Jie mėtys akmenis į jūsų duris, neišeikite ir neišleiskite savo vaikų. Prašome pasidalinti šiuo įrašu, kad jis plistų.“
Džogulambos Gadvalio ir Vanaparčio rajonų kaimai įsikūrę regione, kažkada laikytame vienu iš dvidešimties skurdžiausių Indijos rajonų. Čia daugiausia auginami ryžiai ir medvilnė. Dauguma žmonių yra bežemiai ir migruoja į miestus ieškodami darbo.
Tik maždaug pusė vietos gyventojų moka skaityti ir rašyti, tačiau kiekvienuose namuose yra bent vienas išmanusis telefonas, dažniausiai panaudotas kiniškas, kainuojantis vos 2 tūkst. rupijų (27 JAV dolerius). Pigus ryšys reiškia, kad galimybių mokytis neturintys žmonės turi prieigą prie technologijų.
Žiniasklaidos išmanymas yra labai prastas. Kaimiečiai naujienas sužino per „WhatsApp“ programėlę ir aktyviai plintančius vaizdo įrašus. Kiekviename kaime yra daugiau nei dvi dešimtys „WhatsApp“ grupių, kurioms priklauso žmonės pagal bendruomenes, kastas, giminystės ryšius ir socialinius pomėgius.
Šie žmonės yra dalis 200 mln. indų, per dieną išsiunčiančių daugiau nei 13 mlrd. žinučių. Indija yra didžiausia „WhatsApp“ rinka pasaulyje.
Kovą šiuose dviejuose rajonuose pasklido minėti vaizdo įrašai. R. Rajeshwari nusprendė atnaujinti pareigūnų patruliavimą kaime ir kovoti su melagingomis naujienomis. Kiekvienam kaimui buvo priskirtas pareigūnas, lankęs gyventojus ir rodęs melagingus vaizdo įrašus ir žinutes.
Pareigūnai ragino žmones netikėti gandais ir perspėjo, kad melagingų naujienų platinimas yra kriminalinis nusikaltimas. Buvo sustiprintas ir naktinis patruliavimas.
Gyventojams buvo platinamas kaimo pareigūno ir policijos vadovės telefono numeris, jis buvo užrašomas ir ant sienų.
Daugiau nei pusantro mėnesio R. Rajeshwari miegojo labai neramiai, nes gandai apie vaikų pagrobėjus ir organų vagis per „WhatsApp“ ir Indijos susirašinėjimo programėlę „ShareChat“ plito kaip ugnis. 2016–2017 metais Indijoje buvo pagrobta daugiau nei 54 tūkst. vaikų, tačiau kai policininkai patikrino duomenis, jie pastaruoju metu šiuose rajonuose nenustatė nė vieno pagrobimo atvejo.
Telefonas nenustojo skambėti. Vieną naktį paskambino kaimo gyventojas ir šaukė, kad kažkokie žmonės mėto į jo duris akmenis, ir kad atėjo vaikų grobikai. Vietos pareigūnas raportavo, kad tokio atvejo nebuvo, ir viskas ramu.
R. Rajeshwari nusprendė išsiaiškinti pati.
„Išsiaiškinau, kad kažkoks girtas kaimietis, pamatęs vaizdo įrašą apie vaikų pagrobėjus, pradėjo kliedėti ir paskambino policijai“, – sakė policijos vadovė.
Balandį viename atokiame kaime po religinio susibūrimo gyventojai išsivaikščiojo po namus miegoti. Dvi moterys, giedojusios per susibūrimą, nespėjo į paskutinį autobusą namo ir nusprendė nakvoti vietos bažnyčioje. Apie vidurnaktį jas pamatė girtas vyras. Jis pažadino visą kaimą ir pareiškė, kad bažnyčioje esą miega vaikų grobikės.
Gyventojų minia netruko įsiveržti į bažnyčią ir ištempti moteris lauk. Jos buvo pririštos prie medžio ir sumuštos. Vienas gyventojas paskambino kaimo pareigūnui. Keturi policininkai suskubo į kaimą ir išgelbėjo moteris.
Po kelių savaičių kitame kaime vienas vyras slėpėsi laukuose, laukdamas savo merginos, kai jį pastebėjo keli vietiniai. Greitai kaime pasklido žinia, kad esą laukuose slepiasi pagrobėjas.
Susirinkusi minia apsupo ir sumušė vyrą. Ir šį kartą vienas gyventojas paskambino policijai, laimei, pareigūnai vyrą išgelbėjo.
Maždaug tuo pat metu kitame kaime piemuo susiginčijo su dviem paaugliais draugais. Šie „WhatsApp“ programėle išplatino vyro nuotrauką, jog jis esą yra vaikų grobėjas. Tą pačią dieną vyrą užpuolė kaimyninio kaimo gyventojai, matę jo nuotraukas telefonuose.
Kai policija minėtus paauglius susirado, šie atsakė, kad išplatino nuotrauką norėdami atkeršyti.
Iš viso balandį ir gegužę gauta pranešimų apie 13 tokių atvejų. Padėtis taip pablogėjo, kad panikos apimti kaimiečiai suformavo linčiuotojų būrius ir patruliuoja kaimuose, apsiginklavę lazdomis ir akmenimis.
R. Rajeshwari sako, kad kaimų policininkai ir toliau dirbs su vyresniaisiais ir kaimų tarybomis, redukuodami žmones apie melagingas žinias. Pareigūnai prisijungė prie kaimų „WhatsApp“ grupių ir stebi ten platinamas naujienas.
Balandį visoje Indijoje buvo nulinčiuoti mažiausiai 25 žmonės – visi dėl per „WhatsApp“ programėlę pasklidusių melagingų gandų. Indijos valdžia ragina „WhatsApp“ imtis priemonių kovai su melagingų žinių platinimu.
Laimei, daugiau nei 400 Telanganos valstijos kaimų, kur buvo kilusi įtampa dėl plitusių gandų, niekas nebuvo nužudytas. Vietiniai vis dažniau įsiklauso į faktus, ir taip kovojama su gandais.