„Man atrodo, kad tai buvo žalia šviesa toliau stumti radikalias reformas“, – sako lenkų ombudsmenas Adamas Bodnaras.
Kai Lenkijos prezidentas Andrzejusi Duda rengėsi pirmajam oficialiam apsilankymui Baltuosiuose rūmuose, teismų pertvarkos projektas buvo beveik baigtas: visai neseniai buvo atleista trečdalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų.
Europos Sąjunga imasi veiksmų
JAV diplomatai šios situacijos beveik nekomentuoja, nors namuose ir užsienyje permainos Lenkijos teismų sistemoje kritikuojamos kaip siekis susilpninti teismų nepriklausomybę.
Amerikiečių tyla ypač spengia Briuselio veiksmų kontekste: jau žengti pirmieji žingsniai pritaikyti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl galimo narystės įsipareigojimų nesilaikymo. Jei šis procesas bus užbaigtas, Lenkija gali netekti teisės balsuoti dėl ES reikalų. Bendrija taip pat grasina atimti iš Lenkijos milijonus eurų subsidijų.
Lenkijos vyriausybė tvirtina, kad pertvarka būtina siekiant apvalyti teismus nuo komunistinio laikotarpio palikimo. Bet namuose šios pastangos kelia sąmyšį: tūkstančiai protestuotojų jau ne kartą ėjo į gatves išreikšti pasipiktinimo.
Pasipriešinimas namuose
Įstatymas, reikalaujantis, kad 65-erių sulaukę Aukščiausiojo Teismo teisėjai išeitų į pensiją net nebaigę 6 metų kadencijos, užginčytas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, Europos Komisijoje ir atleistųjų teisėjų iškeltoje byloje.
Lenkų teisėjams kovojant dėl savo darbo vietų neaišku, kas šią akimirką vadovauja Aukščiausiajam Teismui, kurie teisėjai gali nagrinėti vienas ar kitas bylas ir ar jų sprendimai vėliau nebus užginčyti.
Lenkijos teisėjai priešinasi valdžios permainoms ir kone boikotuoja savo pareigas. Iš maždaug 10 tūkst. kvalifikuotų teisėjų tik maždaug 200 teisėjų ir kitų „kandidatų“ pateikė paraiškas užimti dešimtis darbo vietų Aukščiausiajame Teisme. Dėl teisėjų stokos teko atidėti mažiausiai 99 bylas.
Lenkijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf, kuriai taip pat galioja naujasis įstatymas, atsisakė išeiti į pensiją ir ją pakeisti turintis A. Dudos paskirtas asmuo tvirtina faktiškai nevadovaujantis teismui.
Šį įstatymą viešai smerkiantys teisėjai kviečiami į drausminių bylų rūmus ir sulaukia partijos rėmėjų grasinimų, juos smerkia dešiniosios pakraipos žiniasklaida.
Vyriausybė stiprina teismų kontrolę
Nepaisant sąmyšio ir galimų Briuselio sankcijų, Lenkijos politikai nesitraukia.
Kai kurie ryškiausi vyriausybės atstovai pareiškė, kad Lenkija nepaisytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodymų atšaukti teisėjų atleidimą.
„Išsprendę savo reikalus, imsimės europinių reikalų, – praėjusią savaitę pareiškė Lenkijos vadovas A. Duda. – Bet kol kas jie turėtų palikti mus ramybėje ir leisti sutvarkyti Lenkiją. Lenkai turi teisę to tikėtis iš Europos. Ypač iš tos Europos, kuri 1945 m. paliko mus rusų valiai.“
2015 m. į valdžią atėjusi dešiniosios pakraipos Teisės ir teisingumo partija teismų reformą laiko esminiu savo nacionalistinės darbotvarkės punktu ir pamažu jau įgyvendino daugelį tikslų.
Visų pirma imtasi veiksmų prieš Konstitucinį teismą: permainas kritikavusį pirmininką ir dar kelis teisėjus vyriausybė pakeitė sau lojaliais asmenimis. Paskui perėmė žemesniųjų teismų kontrolę suteikdama teisingumo ministrui Zbigniewui Ziobro teisę atleisti teisėjus. Jam pavaldūs tapo ir šalies prokurorai. Vėliau partija perėmė teisėjus parenkančios Nacionalinės teismų tarybos kontrolę, o galiausiai žengė paskutinį žingsnį ir pertvarkė Aukščiausiąjį Teismą.
Taip pat vyriausybė įsteigė naujus drausminių bylų rūmus, kurie, kaip baiminasi kritikai, gali būti panaudoti tramdant neklusnius teisėjus ir naują rinkimus prižiūrėsiančią specialistų grupę.
„Aukščiausiasis Teismas yra Lenkijos laisvės garantas, kuris dabar taps visiškai politizuotas, – pareiškė Lenkijos teisėjų asociacijos „Iustitia“ vadovas teisėjas Krystianas Markiewiczus. – Šie dveji įsteigti rūmai taps priespaudos įrankiais. Pirmieji spręs rinkimų teisėtumą. Antrieji taikys drausminamuosius veiksmus teisėjams, prokurorams ir advokatams, pavyzdžiui, galės išsyk nušalinti arba atleisti.“
Santūri JAV reakcija
Europos teismų tarybų tinklas, atstovaujantis ES valstybių narių teismams, pirmadienį paskelbė, kad Lenkijos narystė šioje organizacijoje stabdoma, nes nustatyta, kad šalies teismai nebėra nepriklausomi nuo politinės įtakos.
Tuo metu amerikiečių diplomatai tyli. Darbą baigiantis JAV ambasadorius Lenkijoje Paulas W. Jonesas ambasados darbuotojams ir savo įpėdinei paliko atmintinę, kurioje, kaip teigia du ją skaitę asmenys, patarė Lenkijos teisės klausimais elgtis atsargiai.
Praėjusią savaitę Lenkijos politikams priėmimą surengusi naujoji ambasadorė Georgette Mosbacher šią temą aplenkė.
JAV ambasada Varšuvoje atsisakė pakomentuoti minėtąją atmintinę.
„JAV nuolat kartoja, kad stipri ir blaivi demokratija Lenkijoje yra neatsiejama nuo gerų JAV ir Lenkijos santykių, – paskelbė ambasada. – Kalbant apie teismų sistemos reformas, JAV palaiko valdžių padalijimo ir teismų nepriklausomybės principus.“
Verslas nerimauja
Labiau nei Briuselio veiksmai Lenkijos vyriausybę turėtų gąsdinti verslo bendruomenės reakcija. Neseniai paskelbtoje ataskaitoje kredito reitingų agentūra „Moody’s“ įspėjo, kad dera atsižvelgti į politinį nenuspėjamumą šioje šalyje, nes „teismų reforma gali suardyti teisinės valstybės principus ir pabloginti ekonomines nuotaikas“.
Vienas gerbiamiausių Lenkijos verslo laikraščių „Dziennik Gazeta Prawna“ pranešė, kad šalies didžiausios teisės bendrovės užsienio įmonėms rekomenduoja Lenkijoje nesivelti į teisinius procesus.
„Kaip užsienio įmonė gali norėti investuoti šalyje, kur neužtikrinamas teisinis stabilumas ir tęstinumas? – klausia teisėjas K. Markiewiczius. – Jei negalime būti tikri dėl teisės, jokie sprendimai negali būti laikomi galutiniais. Nebeliks pasitikėjimo teisine sistema.“
Teisingumo ministerija sako, kad dar per anksti spręsti dėl Aukščiausiojo Teismo darbo, nes pertvarka dar nebaigta.
Vyriausybė neįžvelgia pavojų
Kol kas permainoms daugiausia priešinasi valstybės teisėjai, nors tai ir kelia pavojų karjerai.
41-erių teisėjui Bartlomiejui Przymusinskiui gresia drausminė nuobauda už tai, kad viešai kritikavo teismų reformą. Naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo procesą jis pavadino grožio konkursu.
Teisėjas sako, kad jei vyriausybė ignoruos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, tai bus „katastrofa“, turėsianti siaubingas pasekmes.
„Nepaklusimas Europos Sąjungos teisingumo teismui prilygtų Lenkijos teisiniam pasitraukimui iš Europos Sąjungos. Tikėtina, kad po to Lenkijos teismų sprendimai nebebūtų pripažįstami ES“, – aiškina jis.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis šiuos nuogąstavimus atmetė neseniai pareiškęs žurnalistams, kad Europos teismo sprendimus be didesnių padarinių yra užginčijusios ir kitos šalys, kaip antai Prancūzija, Vokietija ir Italija.
„Tai ne paskutinės instancijos teismas, o Europos teismas, – pasakė jis. – Šiuo metu sprendžiamos 52 bylos dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų nepaisymo. Ir niekam tai per daug nerūpi. Kitaip nei mūsų opozicijai, kuri bando išpūsti visą šį reikalą.“
Teisėjų asociacijos atstovas B. Przymusinskis pareiškė, kad teisėjams priešintis vis sunkiau.
„Ši vyriausybė sukūrė didžiulę nuobaudų sistemą, skirtą vien tam, kad suvaldytų neklusnius teisėjus, – aiškina jis. – Būtent apie tai ir kalbame, o dabar jau turime ir įrodymų, nes sulaukėme nuobaudų vien už kalbas.“