Po „Brexit“ laisvas judėjimas iš ES turėtų liautis – Jungtinė Karalystė turėtų pasirinkti tokio tipo sistemą, kuri veikia Kanadoje, kuomet neteikiama pirmenybė jokios šalies piliečiams juos priimant į darbo rinką, teigia vyriausybės Migracijos patarėjų komitetas (MAC), praneša theguardian.com.
Ataskaitoje, kurios tikslas – patarti ministrams, kaip viskas turėtų vykti po „Brexit“, pripažįstama, kad gali nepasisekti įvesti neutralią sistemą kitų šalių atžvilgiu, nes Jungtinė Karalystė gali neturėti visiškos pasirinkimo laisvės apibrėždama migracijos politiką po to, kai paliks ES, mat galutinis sprendimas bus numatytas pasitraukimo derybų metu. Tačiau jeigu susitarimo pasiekti nepavyktų, arba jei susitarimas neapibrėžtų darbuotojų judėjimo reguliavimo, JK galėtų pati reguliuoti imigracijos iš ES ir kitų šalių politiką.
Ataskaitoje prieinama prie išvados, kad jei „imigracija nebūtų derybų su ES dalis ir Jungtinė Karalystė galėtų atskirai nuspręsti dėl migracijos sistemos, mes rekomenduotume pereiti prie tokios sistemos, kurioje visi imigracijos klausimai sprendžiami neteikiant pirmenybės ES piliečiams“.
Teigiama, jog toks modelis būtų panašus į veikiantį Kanadoje, kur vyrauja „atviras ir svetingas požiūris į migraciją, tačiau nėra laisvo judėjimo susitarimo su jokia kita valstybe“.
Komitetą įkūrė Amber Rudd, kuomet ji buvo Didžiosios Britanijos vidaus reikalų sekretorė. Komiteto tikslas buvo išanalizuoti migracijos tendencijas ir įvertinti imigracijos sumažinimo Didžiojoje Britanijoje poveikį įvairiems šalies sektoriams.
Iki šiol ES piliečiai galėjo laisvai atvykti ir dirbti Didžiojoje Britanijoje. Rūpestis dėl laisvo judėjimo poveikio yra laikomas viena esminių priežasčių, kodėl šalis balsavo už „Brexit“. Panašu, kad ataskaita suteikia daugiau galios tiems, kas norėjo, kad Jungtinė Karalystė „Brexit“ derybų metu laikytųsi griežtos pozicijos.
MAC ataskaitoje teigiama, jog Jungtinėje Karalystėje buvo jaučiama nedidelė migracijos įtaka atlyginimams ir užimtumui. Tvirtinama, kad tai neturėjo „nei didelio neigiamo poveikio, kaip tikino kai kurie, nei privalumų, apie kuriuos aiškino kiti“.
Tačiau ataskaitoje taip pat teigiama, kad, kadangi „daugiausia naudos iš migracijos dažniausiai gauna patys migrantai“, Didžiosios Britanijos ministrai lengvatinį patekimą į šalies darbo rinką turėtų vertinti kaip „vertingą dalyką, kurį būtų galima pasiūlyti derybose su Europos Sąjunga dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš šio bloko“.
Bet kuri politikos kryptis, kurią ateityje pasirinks Jungtinė Karalystė, turėtų teikti pirmenybę reikalingų įgūdžių turintiems, o ne nekvalifikuotiems darbuotojams, pataria MAC. Komiteto teigimu, neturėtų būti atskirų migracijos schemų skirtingiems sektoriams, išskyrus galbūt žemės ūkio sektoriaus aprūpinimą sezoniniais darbuotojais.
Jonathanas Portesas, idėjų kalvės „UK in a Changing Europe“, kurios atlikti tyrimai buvo įtraukti į ataskaitą, vyriausiasis darbuotojas, teigia: „Priešingai baimėms, kad imigracija gali sumažinti paskatas verslui didinti našumą, mano tyrimo išvados priešingos: imigracija turi svarbų teigiamą poveikį našumui. Su imigrantų antplūdžiu susiduriančiose srityse našumas auga“.
„Ką tai reiškia politikai? MAC yra pernelyg mandagūs, kad taip pasakytų, tačiau ši ataskaita neabejotinai rodo, jog ekonomiškai neraštingas vyriausybės neto migracijos tikslas galiausiai turėtų būti pašalintas. Po „Brexit“ labiau nei bet kada reikės imigracijos – augimui, našumui, ne paskutinėje vietoje ir pagalba valstybės finansams“, – neabejoja J. Portesas.
Ataskaitos išvadas rašęs profesorius Alanas Manningas teigia, kad problema, kurią kelia laisvas judėjimas iš Europos Sąjungos, yra ta, jog „migracija į Jungtinę Karalystę tampa visiškai priklausoma nuo migrantų, o šalies gyventojai neturi jokios įtakos migracijos lygiui ir pobūdžiui“. Tačiau jis taip pat daro išvadą, kad laisvas judėjimas nebūtinai reiškia būsimas problemas, nes „tikėtina, jog tai priklauso nuo galutinių migracijos srautų lygio ir pobūdžio“.
MAC ataskaitoje teigiama, kad egzistuojanti kvalifikuotų darbuotojų schema, kuri šiuo metu taikoma ne Europos ekonominės erdvės piliečiams, skirta kvalifikuotiems darbams, atlygis už kuriuos yra daugiau nei 30 tūkstančių svarų (33700 eurų) per metus, gali būti naudingas būsimosios migracijos schemos šablonas. Dabartiniai mėnesiniai apribojimai turėtų būti panaikinti. A. Manningo teigimu, tai turėtų būti taikoma ir „vidutinės kvalifikacijos darbuotojams“.
Jo manymu, nereikėtų schemos nekvalifikuotiems darbuotojams, išskyrus galbūt žemės ūkio sektorių, nors A. Manningas pripažįsta, kad kai kurie tam tikrų pramonės sektorių darbdaviai „intensyviai priešinsis šiam pasiūlymui“. Jis apibendrina, jog Jungtinėje Karalystėje turėtų pakakti nekvalifikuotų darbuotojų, nes „dauguma dabartinės darbo jėgos išliks, be to, tikėtina, kad dėl šeimų migracijos ar dabartinės jaunimo judrumo schemos migracijos srautas nesiliaus“.
Profesorius taip pat nurodė manantis, jog kasmetinis vyriausybės neto migracijos tikslas, kuris yra šimtas tūkstančių žmonių, buvo nenaudingas. A. Manningo tvirtinimu, būtų geriau padidinti atlyginimo slenkstį kvalifikuotų darbuotojų vizoms ir taip mažinti srautus į Jungtinę Karalystę. Nuo tada, kai šį tikslą 2010-aisiais nustatė buvęs šalies premjeras Davidas Cameronas, jis niekuomet nebuvo pasiektas. A. Manningas sako: „Jei norite daryti įtaką migracijos srautams, žymiai geriau daryti poveikį atlyginimo slenksčiui, o ne naudoti griežtus apribojimus“.
Neto migracija į Jungtinę Karalystę per metus 2018-ųjų kovo pabaigoje buvo 270 tūkstančių. Per metus ji išaugo 28 tūkstančiais. Tačiau neto migracija iš ES šalių per tą patį laikotarpį sumažėjo 87 tūkstančiais – tai žemiausias lygmuo nuo „Brexit“ balsavimo 2016-ųjų birželį, kaip rodo naujausi Didžiosios Britanijos statistikos departamento duomenys.