Rytų Vokietiją, ypač Saksoniją, dalyje medijų ir vėl imta vaizduoti kaip rasistų bei nacių knibždėlyną. Griebtasi aštriausios leksikos: prabilta apie „linčiuotojų gaują“ („Frankfurter Allgemeine Zeitung“), apie „nebevaldomą padėtį“ („Süddeutsche Zeitung“), apie „pogromo“ atmosferą mieste ir apie gatvėse vykstančią „užsieniečių medžioklę“.

Tiesa, jau kitą dieną po pirmosios demonstracijos Chemnice kairės pakraipos laikraščio „Freie Presse“ vyriausiasis redaktorius Torstenas Kleditztschas tikino, kad vietos žurnalistai jokių „medžioklės“ scenų Chemnice nematė, o netrukus tą pakartojo ir vietos policija bei Saksonijos ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris.

Tačiau į pasaulį paleistos žinios nebesugrąžinsi. Apie dešiniųjų ekstremistų vykdytą „užsieniečių medžioklę“, apie šalį sukrėtusį smurto protrūkį ir riaušininkus Chemnice galėjome skaityti ir Lietuvos spaudoje.

Taip, Chemnico eitynėse dalyvavo ir dešiniųjų ekstremistų grupės, vietiniai bei iš kitur atvykę ultraradikalūs rėksniai bei triukšmadariai. Taip, smurto būta, ir ne vien susidūrimuose tarp dešiniųjų ir kairiųjų ultrų, – pasitaikė ir žurnalistų, socialdemokratų bei užsieniečių užsipuolimo atvejų.

Saksonijos kriminalinės tarnybos duomenimis, užregistruoti „du tuzinai“ kūno sužalojimų. Paaškėjo, kad dešinieji radikalai atakavo žydų restoraną, – tai trukę, pasak restorano savininko, „penkiolika sekundžių“.

Tačiau jokia saugumo ar policijos tarnyba neturi duomenų apie „užsieniečių medžioklę“, – apibendrina Vokietijos kontržvalgybos vadovas Hansas-Georgas Maassenas trečiadienį paviešintame pareiškime.

Hansas-Georgas Maassenas

Antifašistinės erkės įkandimas suveikė

Ligi šiol vienintelis vaizdinis „užsieniečių medžioklės“ įrodymas yra 19 sekundžių trukęs mobiliuoju telefonu nufilmuotas epizodas, kuriame matyti, kaip vyriškis 4 sekundes vejasi kitą, šaukdamas „Jūs kanakai esat čia nepageidaujami!“ (Kanaken – migrantus niekinantis pravardžiavimas).

Kaip vėliau pavyko išsiaiškinti žurnalistams, vejamasis buvo 22 metų afganas, prieš tai savo telefonu filmavęs demonstrantų grupę.

O štai, kas slepiasi už šį vaizdo įrašą paskelbusios feisbuko grupės „Antifa Zeckenbiss“ (Antifašistinis erkės įkandimas), taip ir lieka neaišku. Tik susidaro įspūdis, jog tikslingai siekta skandalo, paviešinant video su turinio neatitinkančia antrašte: „Žmonių medžioklė #Chemnice nacių chuliganai šiandien gali ir tai“. Panašią formuluotę – „Dešinieji Chemnice medžioja žmones“ – nedelsdamas perėmė savaitraščio „Die Zeit“ tinklaraštis, pasigavo ją ir kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

Netrukus „Antifa Zeckenbiss“ žinutę tūkstančius kartų tiražavo šalies ir užsienio medijos. Tokia propagandinė „antifašistinės erkės“ sėkmė sukėlė įtarimą Vokietijos saugumo tarnyboms.

Ar tik nebus čia vykdoma sąmoninga „dezinformacijos kampanija, siekiant tam tikrų tikslų“? – viešai samprotavo šalies kontržvalgybos vadovas H.-G. Maassenas, užsitraukdamas politinės kairės rūstį.

Ne vienas, įskaitant A. Merkel vyriausybinėje koalicijoje esančius socialdemokratus, ragino atleisti H.-G. Maasseną iš pareigų. Tačiau agentūros vadovas nepasidavė.

Trečiadienį vykusiame parlamentinės vidaus reikalų komisijos posėdyje jis aštriai kritikavo medijas, kurios savo „rašymais prisišaukinėja medžioklę“, piliečių požiūris į medijas bei žurnalistus jau ir taip esąs neigiamas.

Šališka medijų strategija rytų vokiečiams primena socializmo laikus

Ką ir sakyti, medijos, informuodamos apie įvykius Chemnice, padarė rimtų klaidų.

Tarkime, visuomeninis transliuotojas per žinių laidą „Dienos temos“ į taikią protesto eiseną įmontavo scenas iš ankstesnių demonstracijų su bengališkąja ugnimi – galbūt kad atrodytų karingiau.

Tiesa, vėliau dėl to „suklydimo“ atsiprašė.

Tačiau nei medijos, nei politikai neatsiprašė dėl to, kad visus gedulo, o vėliau protesto eitynių dalyvius išvadino „įtūžusiais piliečiais“, dešiniaisiais radikalais ar net fašistais.

„Pro Chemniz“ gedulo eitynėse dalyvavęs nužudytojo Danielio H. draugas nesijaučia esąs fašistas. Dienraščio „Die Welt“ žurnalistams jis sakė negalintis suprasti, kaip prieš gedinčius žmones galima organizuoti anti-demonstraciją. Tačiau jį piktino ir į „keletas kvailių“, kurie, šalia jo stovėdami, šaukė „Užsieniečius lauk!“ Tokius jis nutildęs, primindamas, jog ir Danielio H. tėvas buvo „užsienietis“ – kubietis.

Rytų Vokietijos diktatūroje augusiems žmonėms pastangos telkti antifašistinį frontą kelia negerus prisiminimus.

Ten, pasak socialistinėje Vokietijoje gimusios „Die Welt“ žurnalistės Kathrinos Spoerr, antifašizmas buvęs universalus ginklas prieš viską, kas netiko valdžiai.

Panašiai esą ir dabar: kur pasirodo „Antifa“, ten žmonės, šiuo atveju Chemnico gyventojai, savaime tampa fašistais, – komentavo K. Spoerr.

Kas leista kairei, neleista dešinei?

Beje, politinės kairės atkirtis dešiniesiems radikalams Chemnice irgi įgavo radikalių bruožų. Būta fizinio smurto gatvės susidūrimuose su dešiniaisiais, su policija. Būta pasibjaurėtinų tekstų nemokamame roko grupių koncerte „Mūsų yra daugiau“ (#wirsindmehr). O juk koncertas surengtas kaip atsakas į Chemnico gatvėse prasiveržusius „neapykantą ir kurstymą“!

„Įvarysiu peilio ašmenis į žurnalisto snukį“ arba „aš spirsiu Tavo žmonai į pilvą“, arba „aš išdulkinsiu ją iki žalumo ir mėlynumo“ (čia apie buvusią televizijos žinių diktorę Evą Hermann, vėliau – dešiniojo populizmo publicistę). Ir tokius tekstus kairės pakraipos medijos vėliau teisino kaip juodą humorą, sarkazmą, meninę laisvę.

Krikščionių demokratų (CDU) parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotojas Arnoldas Vaazas, kilimo iš Saksonijos, piktinosi atlaidžiu medijų požiūriu į „neapykantos kupinus“ kairiųjų roko grupių tekstus.

O juk kiekvienas kraštutinės dešinės nusižengimas tuoj pat viešai pasmerkiamas, – pastebėjo politikas.

Kritikos susilaukė ir federalinis prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, savo feisbuke reklamavęs protesto festivalį, nors tarp dalyvių buvo ir pankroko grupė „Feine Sahne Fishfilet“, savo dainose atvirai kviečianti smurtui prieš policiją.

Pagaliau po įvykių Chemnice daugelis jaunų policijos komisarų guodėsi, kad kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų demonstrantų elgesys medijose nevienodai vertinamas, kad į kairiuosius žiūrima kur kas atlaidžiau, nors smurtauja abi pusės, – dienraščiui „Die Welt“ liudijo Saksonijos policijos aukštosios mokyklos profesorius Tomas Thiemesas.

Hansas-Georgas Maassenas

Jei nebus atkurta pusiausvyra, visuomenė ir toliau poliarizuosis

Nesibaigiančiame komentarų apie kylantį nacizmo pavojų sraute Nesibaigiančiame komentarų apie kylantį nacizmo pavojų sraute nugrimzdo Chemnico įvykius sukėlęs nusikaltimas. Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ netgi svarsto, kad gal to ir siekta – „visuomenės dėmesį nuo užsieniečių nusikalstamumo nukreipti į dešinįjį ekstremizmą?“

Užgniaužti dešinįjį radikalizmą dar jam nesuvešėjus – suprantamas siekis, tačiau kai persistengiama, efektas gali būti pragaištingas, – perspėja įvykius Vokietijoje atidžiai stebintis šveicarų dienraštis „Neue Züricher Zeitung“. Nes „be pagrindo užsipultieji iš principo turi tik dvi galimybes: arba iš baimės būti toliau stigmatizuojamiems jie pasitrauks iš viešo politinio gyvenimo; arba ims klausyti tų, kurie medijų ir politikų perdėjimus vaizduoja kaip „sistemos“, kurią reikia įveikti, machinacijas.“

Šį pavojų, matyt, jautė ir Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schäuble, antradienį parlamente pasakyta įspūdinga kalba pamėginęs atkurti prarastą pusiausvyrą. Pastarosios savaitės šalyje atskleidė, kad „visuomenė skyla, netikrumo jausmas stiprėja“, – teigė prityręs krikščionių demokratų politikas ir pabrėžė, jog būtina daryti skirtumą „tarp nedovanotinų smurto ekscesų ir piliečius apėmusių rūpesčių“.

Vyriausybė imigracijos politikoje padarė klaidų, kurių „pasekmes mūsų šalies visuomenės vienybei tik dabar pradedame iš tikro suvokti“. W. Schäuble griežtai pasmerkė smurtą abiejuose politiniuose pakraščiuose: „Teisė demonstruoti nereiškia leidimo smurto ekscesams“, ir čia nesama jokio skirtumo tarp „smurtaujančių kraštutinės kairės chaotų ir ultradešiniųjų mušeikų bei nacistinių šūkių skanduotojų“.

Jis reikalavo palaikyti dialogą tiek su žmonėmis, „kurie baiminasi dėl per greitų pokyčių“, tiek ir su tais, „kurie pasisako už atvirumą bei solidarumą“.

Ar Bundestago pirmininko žodžiai pasiekė visus parlamentarus – sunku pasakyti. Mažiausiai jam plojo kairuoliškos partijos „Die Linke“ parlamentarai. Ploti neskubėjo ir socialdemokratai bei žalieji.