Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas atmetė Hagoje įsikūrusio TBT teisėtumą. Šis teismas buvo įkurtas 2002 metais teisti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą, įvykdytus teritorijose, kur už juos atsakingi asmenys galėtų išvengti patraukimo atsakomybėn.
TBT jurisdikciją pripažįsta 123 valstybės.
J. Boltonas tai pareiškė Rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių metinių išvakarėse, TBT teisėjui ruošiantis greitai paskelbti sprendimą dėl prokurorų prašymo oficialiai pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų, kuriuos nuo 2003 metų gegužės Afganistane galimai įvykdė šios šalies nacionalinės saugumo pajėgos, Talibanas ir Haqqani (Hakanių) tinklo kovotojai, taip pat JAV pajėgos ir žvalgyba. Amerikiečių kariai, be kita ko, įtariami kankinimu ir neteisėtu laisvės atėmimu.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas nepriimtinai kelia grėsmę Amerikos suverenitetui ir JAV nacionalinio saugumo interesams“, – sakė J. Boltonas, kalbėdamas Vašingtone įsikūrusioje organizacijoje „Federalist Society for Law and Public Policy Studies“.
Jis taip pat pasmerkė palestiniečių pastangas pasiekti, kad Izraelis būtų teisiamas dėl karo nusikaltimų už savo politiką Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazoje.
Pasak prezidento patarėjo, Jungtinės Valstijos panaudos „bet kokias reikalingas priemones“ amerikiečiams ir Vašingtono sąjungininkių, tokių kaip Izraelis, piliečiams apsaugoti nuo „neteisingo šio nelegitimaus teismo baudžiamojo persekiojimo“.
Baltieji rūmai pareiškė, kad tiek, kiek leis šalies įstatymai, Donaldo Trumpo administracija uždraus TBT teisėjams atvykti į Jungtines Valstijas, imsis sankcijų prieš jų lėšas JAV finansų sistemoje ir persekios juos baudžiamąja tvarka.
„Nebendradarbiausime su TBT“, – sakė J. Boltonas ir pridūrė, kad „visais atžvilgiais TBT mums jau yra miręs“.
Žmogaus teisių organizacijos griežtai pasmerkė tokią poziciją ir sakė, jog tai yra dar vienas pavyzdys, kaip D. Trumpo administracija atsisako JAV lyderystės reikalaujant atsakomybės už sunkius pažeidimus
„Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai, kuriais būtų siekiama sužlugdyti tyrimus dėl Afganistano ir Palestinos, parodytų, kad šiai administracijai labiau rūpi pamaloninti užkietėjusius žmogaus teisių pažeidėjus ir užkirsti kelią nuodugniam Amerikos elgesio Afganistane patikrinimui, užuot palaikius nešališką teisingumą“, – pažymėjo žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW).
Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU), atstovaujanti keliems žmonėms, tvirtinantiems, kad laikotarpiu nuo 2003 iki 2008 metų jie buvo sulaikyti ir kankinti Afganistane ir galėtų būti nukentėjusiaisiais ar liudininkais TBT vykdant baudžiamąjį persekiojimą, sakė, kad J. Boltono grasinimai nuskambėjo lyg būtų iš „autoritarinio režimo vadovėlio“.
„Ši klaidinga ir žalinga politika tik dar labiau izoliuos Jungtines Valstijas nuo jų artimiausių sąjungininkių ir nuramins karo nusikaltėlius bei autoritarinius režimus, siekiančius išsisukti nuo tarptautinio persekiojimo“, – pažymėjo ACLU.
TBT antradienį savo ruožtu pareiškė, kad ir toliau „ryžtingai“ dirbs, nepaisydamas Vašingtono grasinimų.
„TBT, kaip teismas, ryžtingai tęs savo darbą, laikydamasis teisės viršenybės principų ir bendros idėjos“, - sakoma teismo pareiškime.
Nuo tada, kai buvo įkurtas, TBT pareiškė kaltinimus dešimtims įtariamųjų, tarp jų buvusiam Libijos diktatoriui Muamarui Khadafi, kuris buvo nužudytas sukilėlių nespėjus jo areštuoti, taip pat Sudano prezidentui Omarui al Bashirui, kaltinamam įvairiais nusikaltimais, įskaitant genocidą Darfūre.
O. al Bashiras tebėra laisvėje, kaip ir Ugandos karo vadas Josephas Kony, buvęs tarp pirmųjų sukilėlių, kuriems TBT 2005 metais pateikė kaltinimus. Teismas iki šiol nuteisė tik aštuonis kaltinamuosius.
Virtinė valstybių, tarp jų net trys iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių – JAV, Rusija ir Kinija – nėra prisijungusios prie Romos Statuto, kuriuo buvo įsteigtas TBT. Tuo tarpu Burundis ir Filipinai anksčiau šiais metais paskelbė, jog traukiasi iš TBT - šis sprendimas įsigalios kovo mėnesį.
Billo Clintono administracija 2000-aisiais pasirašė Romos Statutą, tačiau turėjo rimtų abejonių dėl jo jurisdikcijos aprėpties, todėl taip ir nepateikė jo ratifikuoti Senatui. Daug senatorių iš abiejų partijų labai neigiamai žiūrėjo į TBT, nes laikė jį grėsme Amerikos suverenitetui.
Kai 2001-aisiais prezidentu tapo George'as W. Bushas, jo administracijos pastangomis buvo priimtas Amerikos ginkluotųjų pajėgų narių apsaugos įstatymas (American Service Members Protection Act), kuriuo siekta suteikti amerikiečių kariams imunitetą nuo potencialaus TBT baudžiamojo persekiojimo.
2002 metais J. Boltonas, tuo metu dirbęs Valstybės departamente, nuvyko į Niujorką demonstratyviai Jungtinėse Tautose atšaukti Vašingtono parašą po Romos Statutu.
Tada G.W. Busho pirmoji administracija ėmėsi diplomatinių žingsnių įtikinti prie TBT prisijungusias valstybes pasirašyti susitarimus dėl Romos Statuso 98-ojo straipsnio, kurie neleistų toms šalims inicijuoti amerikiečių baudžiamojo persekiojimo tame teisme, nes priešingu atveju jų atžvilgiu būtų imtasi sankcijų. Šios pastangos buvo sėkmingos – susitarimus pasirašė daugiau nei 100 valstybių. Visgi kai kurie tų susitarimų taip ir nebuvo oficialiai ratifikuoti.
Per G. W. Busho antrąją kadenciją JAV požiūris į TBT kiek pasikeitė, pasauliui su siaubu stebint, kaip vykdomas genocidas Sudano vakariniame Darfūro regione. Administracija neprieštaravo TBT tyrimui dėl Darfūro ir pasiūlė ribotą pagalbą.
Baracko Obanmos administracija išplėtė bendradarbiavimą ir pasiūlė TBT papildomą pagalbą jam vykdant tyrimą dėl tuo metu Ugandoje veikusios sukilėlių Viešpaties pasipriešinimo armijos ir jos aukščiausios vadovybės, įskaitant J. Kony.
Pirmadienį J. Boltonas faktiškai parodė, kad Vašingtonas atgręžė nugarą TBT, apkaltinęs jį korupcija ir neveiksmingumu. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais neslėpė pasipiktinimo dėl teismo pozicijos, kad neprisijungusių šalių piliečiai priklauso jo jurisdikcijai.
„TBT yra beprecedentis bandymas suteikti galią supranacionalinei institucijai be valstybių ar atskirų asmenų, kurių atžvilgiu ji tvirtina turinti jurisdikciją, sutikimo, – sakė J. Boltonas. – Ji, žinoma, neturi jokio Jungtinių Valstijų sutikimo.“