Populiarus meras savo judėjimą įkūrė Lenkijai besirengiant ketveriems rinkimams per artimiausius dvejus metus.

„Mūsų svarbiausias tikslas yra, kad prodemokratinės jėgos nugalėtų Lenkijoje su mūsų grupe, mūsų politine jėga priešakyje“, – žurnalistams Varšuvos centre sakė 42 metų politikas.

R. Biedronis pradėjo turą po šalį, kuris, jo teigimu, baigsis vasarį, kai bus pradėtas „naujas politinis projektas“ prieš gegužę turinčius įvykti Europos Parlamento rinkimus.

„Kreipiuosi į tuos, kurie balsavo už „Įstatymą ir teisingumą“ ir jais nusivylė... abi mano kojos yra demokratinėje stovykloje“, – pareiškė R. Biedronis. Pasak politiko, jo judėjimas yra „pažangus“.

Slupsko meras sakė, kad įkurti naują judėjimą jį įkvėpė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM).

„Esu pasirengęs kalbėtis su visais, kurie gerbia Lenkijos konstituciją – man tai yra pats svarbiausias dalykas“, – sakė jis per spaudos konferenciją, surengtą Lenkijos sostinės Konstitucijos aikštėje.

Tuo tarpu tebesitęsia valdančiosios nacionalistų partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir Europos Komisijos ginčas dėl vyriausybės reformų. Europos Sąjunga sako, kad Lenkijoje iškilo grėsmė teisinės valstybės principui.

Varšuva užsimojo pakeisti virtinę teisėjų, ir šie pokyčiai neaplenkė aukščiausių šalies teisėtvarkos institucijų – Konstitucinio Tribunolo bei Aukščiausiojo Teismo.

Briuselis gruodį pradėjo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principams, keliamų teismų sistemos reformų. Vykdant šią procedūrą potencialiai gali būti įšaldytos Varšuvos teisės balsuoti priimant ES sprendimus.

R. Biedronis, kuris taip pat yra politologas, 2011-aisiais tapo pirmuoju homoseksualumo neslepiančiu Lenkijos parlamentaru.

LGBT teisių gynėjas R. Biedronis kampaniją vykdė su šūkiu „Pagaliau permainos“ ir 2015-aisiais buvo išrinktas Slupsko meru.

Įvairios apklausos rodo, kad PiS gali tikėtis apie 40 proc. rinkėjų palaikymo, o centristų ir liberalų partijoms žadama kiek daugiau nei 30 proc. balsų.