Kosovo prezidentas Hashimas Thacis ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius mano, kad pasikeitimas žemėmis prisidėtų prie susitarimo tarp Belgrado ir Prištinos, kurio siekiama jau ne vienerius metus, rašo guardian.co.uk.
Kosovas atsiskyrė nuo Serbijos 1999 m., o 2008 m. paskelbė nepriklausomybę. Tiesa, Belgradas iki šiol jos nepripažino.
A. Vučičius ir H. Thacis reguliariai susitikinėjo, globojami Europos Sąjungos (ES) vyriausiosios užsienio reikalų įgaliotinės Federicos Mogherini, ir ieškojo sprendimo, kuris pagerintų abiem respublikoms perspektyvas, siekiant narystės ES.
Nei A. Vučičius, nei H. Thacis viešai nepristatė savo planų, tik praėjusį savaitgalį Austrijoje vykusiame diskusijų forume abu pripažino, kad buvo svarstyti sienų pokyčiai. Tikėtina, kad teritorija pietinėje Serbijos dalyje, kurioje dominuoja etniniai albanai, būtų sukeista su šiaurine Kosovo dalimi, kurioje gyvena didelė etninių serbų populiacija.
Neseniai JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas sakė, kad Vašingtonas neprieštarautų, jei Belgradas ir Priština pasiektų susitarimą. Šis pareiškimas rodo, kad Amerika, anksčiau ilgą laiką teigusi, kad tolimesni sienų pokyčiai Balkanuose nepageidaujami, pakeitė politikos kursą.
Pasak dviejų Donaldo Trumpo administracijai artimų šaltinių, dabar JAV nusiteikusi įvairiems sprendimams, tik nebūtinai pritartų pasiūlytąjam. Kai kurie ES politikai irgi yra užsiminę, kad remtų sandorį, įtraukiantį ir sienų pokyčius.
A. Vučičiaus laukia daugelio tautiečių nepritarimas – jiems susitarimas reikštų, kad Kosovas amžiams prarastas. Tiesa, ir Kosovo ministras pirmininkas Ramušas Haradinajus praėjusį penktadienį pareiškė, kad diskusijos – pragaištingas sumanymas. Jis parašė tviteryje: „Vieša diskusija dėl sienų pokyčių ir teritorijų pasikeitimo yra kvietimas naujoms tragedijoms Balkanuose.“
Daugelis regiono ir tarptautinių apžvalgininkų mano, kad regione, kuriame dalis sienų tebėra nestabilios ir dėl kurių gali įsiplieksti nacionalistiniai ginčai, rizikinga sukeisti teritorijas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai pasisakė prieš teritorijų sukeitimą, o trys buvę aukšto rango Bosnijos atstovai parašė atvirą laišką F. Mogherini, kuriame ragino nepritarti žemių sukeitimui.
Carlo Bildto, Paddy‘o Ashdowno ir Christiano Schwarzo-Schillingo laiške rašoma, kad šiuo metu remiamas sprendimas dėl žemių pasikeitimo neabejotinai išprovokuotų Balkanų regione susiskaidymą ir konfliktą.
Serbų Respublikos (vienas iš Bosnijos ir Hercegovinos politinių darinių) lyderis, kandidatas į prezidentus spalį vyksiančiuose rinkimuose Miloradas Dodikas nori Serbų Respublikos nepriklausomybės ir nuolat tai akcentuoja.
„Manau, ES patinka šis planas, nes jis paprastas“, – sakė nepriklausomo politikos tyrimų centro „Policy Initiative BH“ Sarajeve direktorė Lejla Ramič-Mesihovič. – Bet kokių argumentų tarptautinė bendruomenė turės prieš referendumą Serbų Respublikoje? Ar dabar metas pasiduoti daugiaetninių valstybių klausimu Europoje?“
M. Dodiko patarėjo teigimu, nerimas gerokai perdėtas. „Prezidentas M. Dodikas – vienas labiausiai patyrusių politikų regione, jis nieko nedarys, žinodamas kaip Serbijai svarbu užbaigti istoriją su Priština“, – teigė buvusi Bosnijos ir Hercegovinos užsienio ministro pavaduotoja Ana Trišič-Babič.
Kita vertus, nerimaujama, kad žemių sukeitimas išprovokuotų norinčius vėl iškelti klausimus, kurie atrodė seniai išspręsti.
Makedonijos, kurioje – didelė etninių albanų mažuma ir kur 2001 m. vyko susirėmimai tarp etninių grupuočių, politikai nepatikliai žiūri į bet kokį susitarimą, įtraukiantį žemių sukeitimą.
„Šios idėjos sukosi Balkanų karų metu, bet ši šalis visada tvirtai rėmė politinių problemų politinius sprendimus, kurie nereikalauja etninių sienų, – sakė Makedonijos gynybos ministrė Radmila Šekerinska. – Turime sau priminti, kad šiuo tikslu ar turint tokį pretekstą, buvo įvykdyti žvėriškiausi nusikaltimai.“
Dar vienas svarbus klausimas – ar Rusija įsitrauks į susitarimą. Artimiausiais mėnesiais numatyti du A. Vučičiaus susitikimai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kita vertus, Maskva, nuo seno nepritarianti Kosovo nepriklausomybei, aiškiai nepasakė, ar pakeis poziciją.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad susitarimas – Belgrado ir Prištinos reikalas, tačiau pabrėžė – „susitarimas turi atspindėti Serbijos piliečių interesus“, jei norima, kad jį remtų Rusija. Ji atsisakė konkretizuoti, kaip Rusija įvertintų, ar atspindimi serbų interesai.