Naujas ministras pirmininkas buvo menkai kam žinomas, Federalinės saugumo agentūros vadovu jis buvo tapęs vos prieš metus. B. Jelcinas norėjo patikinti B. Clintoną, kad ši kylanti žvaigždė – Vladimiras Putinas – „patikimas žmogus“.
„Norėčiau jums apie jį kiek papasakoti, kad žinotumėte, kas jis per žmogus“, – B. Clintonui pareiškė B. Jelcinas.
„Jis patikimas žmogus, kuriam puikiai sekasi su jam patikėtomis užduotimis. Be to, jis apdairus ir stiprus, labai socialus. Nesunkiai užmezga ryšius su kitais žmonėmis, randa partnerių. Esu tikras, kad jis bus jūsų vertas partneris“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Per susitikimą akis į akį po dviejų mėnesių Stambule B. Clintonas sugrįžo prie V. Putino temos. B. Jelcinas davė labai aiškiai suprasti manąs, kad pastarasis laimėsiąs 2000 metų kovą rengiamus rinkimus.
„Žinoma, Putinas. Jis taps Boriso Jelcino įpėdiniu. Jis demokratas, labai gerai pažįsta Vakarus“, – apie save kalbėdamas trečiuoju asmeniu pareiškė B. Jelcinas.
Po mėnesio Naujųjų išvakarėse B. Jelcinas atsistatydino. Kaip ir buvo galima tikėtis, V. Putinas laimėjo kovą surengtus rinkimus ir tapo prezidentu.
B. Jelcino ir B. Clintono pokalbio išrašas – vienas iš dokumentų, kuriuos praeitą mėnesį internete paskelbė oficialioji B. Clintono Prezidento biblioteka.
Nors išslaptinti dokumentai ir neatskleidžia kažko skandalingai naujo apie dviejų valstybių santykius po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, jie suteikia daug įdomios informacijos apie dviejų prezidentų – Billo ir Boriso – ryšį.
Ryškus kontrastas
Tiek asmeniniuose santykiuose, tiek strateginėje dvišalių santykių plotmėje dokumentai atskleidžia itin ryškų tuometinės situacijos kontrastą su dabartiniais Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiais.
Anot ekspertų, tokios santykių krizės kaip dabar nebūta nuo pat Šaltojo karo laikų.
„Tai keista – ir keista daugeliu aspektų. Keista, kaip tuo metu Jungtinės Valstijos stengėsi padėti Rusijai tapti viena iš tarptautinių santykių kolonų. Esą mes kartu išspręsime pasaulines problemas, o Šaltojo karo laikų bėdų niekas neprisimena“, – teigia Andrew Weissas, kuris B. Clintono administracijos laikais dirbo Nacionalinio saugumo taryboje.
Beveik tūkstantis išslaptintų dokumentų apima laikotarpį nuo 1993 iki 1999 metų. Per tą laiką – 1996 metais – abu prezidentai laimėjo rinkimus. Kaip tik tada du politikai, kaip pažymi nemažai ekspertų, užmezgė beprecedentį Rusijos ir JAV vadovų ryšį.
„Skaitydamas tuos dokumentus kaip septynerius metus trukusio Clintono ir Jelcino bendravimo naratyvą jaučiu šokią tokią nostalgiją. Tiems dviem lyderiams savo laiku tikrai pavyko pasiekti šį tą didingo“, – teigia B. Clintono prezidentavimo metu toje pačioje Nacionalinio saugumo taryboje dirbęs Jimas Goldgeieris.
Jautrūs klausimai
Paviešintuose dokumentuose – įvairių formatų prezidentų pokalbiai: tiek akis į akį, tiek telefonu. Abiem atvejais tarpininkaudavo vertėjai.
Šalių vadovai bendravo tikrai daug ir aptardavo net ir pačius jautriausius to meto dvišalių santykių klausimus: pavyzdžiui, Čečėnijos karą, NATO įvykdytą Serbijos bombardavimą per 1999 metų Kosovo krizę, NATO plėtrą į Rytus, branduolinės ginkluotės kontrolės derybas.
Jie atskleidžia, kaip B. Jelcinas, žinomas kaip aršus antikomunistas, baiminosi, jog į valdžią grįš Komunistų partija, kas per 1996 metų prezidento rinkimų kampaniją vos praktiškai neįvyko.
Per iškilmingus pietus Kremliuje 1996 metų balandžio 21 dieną, kai B. Clintonas viešėjo Maskvoje, abu prezidentai aptarė artėjančius rinkimus. B. Jelcinas turėjo rimtą perspėjimą.
„Jungtinių Valstijų spauda vykdo didelio masto kampaniją, bandančią įteigti, jog žmonės neturėtų bijoti komunistų, esą jie geri, garbingi ir dori žmonės. Perspėju žmones tuo netikėti. Daugiau nei pusė jų fanatikai, jie viską sunaikins. Turiu omenyje pilietinį karą. Jie panaikins respublikų ribas. Nori atsiimti Krymą, gali užsinorėti ir Aliaskos. Rusija turi du kelius. Man valdžia ir galia nereikalinga, bet pajutęs komunizmo grėsmę, nusprendžiau kandidatuoti. Mes tam užkirsime kelią“, – pridūrė B. Jelcinas.
Vėliau pokalbio metu B. Clintonas išreiškė pritarimą Rusijos prezidento teiginiams: „Puikiai suprantu, kad yra žmonių, norinčių pakurstyti pasipiktinimą Vakarais ir konkrečiai Jungtinėmis Valstijomis. Neapleidžia jausmas, kad galime kalbėti apie visą tą „partnerystę“ su Vakarais, bet ką tai keičia? Taigi, ieškau būdo, kaip pasakyti, kad Rusijos žmonėms šie rinkimai „turės rimtų pasekmių“ – mes aiškiai duodame suprasti, kieno pusėje esame“.
Smūgis bendradarbiavimui
1995 metais NATO aljansas svarstė, ar plėstis į Rytus ir ar priimti kelias buvusias sovietų bloko nares. Po Sovietų Sąjungos griūties kaip reikiant nusilpus šalies kariniam potencialui, Maskva ne juokais nerimavo dėl NATO intencijų.
Dauguma Rusijos valdžios pareigūnų taip pat pradėjo abejoti neoficialiais patikinimais dar iš Michailo Gorbačiovo laikų, esą Aljansas į Rytus tikrai nesiplės. B. Jelcinas šį nuogąstavimą viešai išsakė per 1995 metų gegužę vykusį susitikimą Kremliuje.
„Norėčiau, kad man paaiškintumėte, kaip įsivaizduojate NATO plėtrą, nes dabar matau ne ką kitą, o pažeminimą Rusijai, jei pratęsite, ką darote. Kaip, jūsų manymu, atrodo, jei vienas blokas ir toliau egzistuoja, o Varšuvos sutarties organizacija panaikinama? Tai tiesiog nauja apsupties forma...“ – sakė B. Jelcinas.
B. Clintonas B. Jelcinui pateikė kelis paaiškinimus. Taip pat negailėjo gerų žodžių Rusijos istorijai, tačiau Rusijos prezidentas neatrodė įtikintas.
„Daviau aiškiai suprasti, kad nedarysiu nieko, kad kaip nors paspartinčiau NATO plėtrą. Dabar bandau jums, būtent šio pokalbio metu, suteikti garantiją, kurios jums reikia. Turime būti atsargūs, nes nė venas neketina pasiduoti“, – paaiškino B. Clintonas.
1997 metais Aljansas pakvietė prie jo prisijungti Vengriją, Lenkiją ir Čekiją.
Gilėjantis nepasitikėjimas
Nepasitikėjimas dar pagilėjo 1998 metų birželį, kai Kosove, kuris tuo metu dar buvo dalis to, kas liko iš Jugoslavijos, atvirai susirėmė albanai ir federalinės Serbijos pajėgos.
Rusija išliko ištikima Serbijos sąjungininkė ir toliau uoliai rėmė jos lyderį Slobodaną Miloševičių.
Vašingtonas ir Europos šalių sostinės ėmė vis labiau bijoti naujo kraujo praliejimo (panašaus į tą, kuris prieš kelerius metus nutiko Bosnijos kare).
B. Clintono ir B. Jelcino pokalbiai, kaip išspręsti krizę, taip pat darėsi vis labiau įtempti.
„Tiesą sakant, Billai, aš jums pasakysiu – ketinu labai rimtai pasikalbėti su Miloševičiumi. Pareikalausiu, kad būtų nedelsiant sustabdytas neproporcingas jėgos panaudojimas, tačiau šiuo metu svarbiausias dalykas yra gauti jo sutikimą deryboms.
Bet koks NATO jėgos panaudojimas nepriimtinas. Manau, kad šiuo klausimu turėtume veikti paraleliai: aš darysiu spaudimą Belgradui, o jūs spausite Kosovo albanų lyderius. Jeigu mums abiem pavyks pasiekti savo tikslų ir išnaudoti visas galimybes, mes galėsite rasti šių problemų sprendimą, kaip kad mums yra pavykę praeityje“, – kalbėjo B. Jelcinas.
B. Clintonas tuo metu bandė įtikinti B. Jelciną bendradarbiauti priimant Jungtinų Tautų rezoliuciją, smerkiančią Serbijos veiksmus, bet ir paliko galimybę dėl galimo Vakarų įsikišimo.
„Jei veiksime kartu, manau, kad galime išvengti situacijos, kai įsikišimas taps tiesiog būtinas. Kalbant NATO terminais, labai tikiuosi, kad NATO veiksmai netaps būtini“, – atsakė B. Clintonas.
Nepaisant to, 1999 metų kovą prasidėjus etniniam valymui, per kurį iš Kosovo buvo išginti tūkstančiai albanų, NATO buvo priversta įsikišti ir bombardavo serbų pajėgas Kosove bei pačią Serbiją.
Intervencija ne juokais įsiutino Kremlių. Tuometinis Rusijos ministras pirmininkas Jevgenijus Primakovas ore apsuko savo į Jungtines Valstijas skridusį lėktuvą. Į Vašingtoną jis turėjo skristi skubioms deryboms dėl Kosovo, žinią apie bombardavimą jam pranešė tuometinis viceprezidentas Alas Gore‘as.
Įvykiai Serbijoje Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius nubloškė į beprecedentę duobę. Ir po šiai dienai tai daliai rusų atvira žaizda. Jie tai prisimena kaip dar vieną pavyzdį, jog, nepaisant visų kalbų ir draugiško prezidentų ryšio, Vašingtonas esą Maskvos paprasčiausiai negerbia.
Kas pietums?
Prezidento B. Jelcino sveikata ėmė pastebimai blogėti, neigiamai pokyčiai buvo neabejotinai susiję su alkoholiu. Rusijos prezidentas keliuose renginiuose, kur dalyvavo ir B. Clintonas, pasirodė kaip reikiant apgirtęs.
Išslaptinti dokumentai patvirtina seniai sklandžiusį gandą, susijusį su B. Jelcino derybomis su B. Clintonu. 1999 metų birželio 10 dieną, praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO liovėsi bombardavusi Kosovą, prezidentai kalbėjosi telefonu. B. Jelcinas pasiūlė abiem susitikti akis į akį laive ar net povandeniniame laive.
Remiantis kai kuriais JAV žiniasklaidos pranešimais, B. Jelcinas buvo kaip reikiant apsvaigęs nuo alkoholio.
Per 1996 metų balandį vykusius pietus B. Clintonas pakomentavo B. Jelcino sveikatą.
„Pastebėjau, kad sulieknėjote, turėtumėte ką nors suvalgyti“, – pareiškė B. Clintonas.
„Rytais ir vakarais praktiškai nevalgau, dieną – valgau, žinoma. Suvalgiau maždaug pusę porcijos. Čia kepta antis. Žmonės mano, kad Chruščiovo laikais visas kurapkas iššaudė. Šita mažytė. Jas šaudė visoje Sovietų Sąjungoje“, – atsakė B. Jelcinas.
Jau nekalbant apie neįprastai šiltą prezidentų ryšį, kaip teigia Andrew Weissas, šie išslaptinti dokumentai padės daugiau sužinoti apie nuoskaudas, kurias dauguma rusų jautė nuo pat Sovietų Sąjungos griūties.
„Bėgo metai, ir valdantysis režimas populiarino idėją, esą Rusiją žemina. Putino valdžia perša mintį, kad Rusiją žemina arba ja naudojasi, nes toks mąstymas puikiai įsipaišo į platesnę Rusijos politinę schemą ir padeda legitimizuoti V. Putino valdymą. Klasikinė apsiaustos tvirtovės logika. Esą tik gelbėdami Putiną galime išvengti grįžimo į praeitį“, – sako A. Weissas.