Dabar šauktiniai – vėl šalies kariuomenės dalis. Beje, išimčių nedaroma ir merginoms. Šauktiniai – tik dalis naujos Švedijos gynybos strategijos.
Tai pirmieji kariniai šauktinių mokymai Švedijoje nuo 2010-ųjų. 2500 vaikinų ir merginų keturis mėnesius mokosi išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Visų pirma – pasirūpinti savimi miško gilumoje, toli nuo civilizacijos. Prieš imant į rankas ginklą, jiems tenka išmokti naudotis kirviu, peiliu, susikurti laužą ir pasistatyti palapinę.
„Reikia išmokti išgyventi miške. Išmokti, kaip pasistatyti, ko reikia, daug sužinoti apie higieną, kai tiek žmonių susirenka į vieną vietą“, – sako Tove Stilfjord.
Centrinėje Švedijoje vykstančiuose mokymuose dalyvauja daug jaunuolių iš visos šalies, šįkart ypač daug merginų. Viena mergina, Matilda Adriansson, jau laikė rankose ginklą: „Šaudyti man patiko. Truputį baisu pirmą kartą, bet paskui labai smagu.“
Per keturis mokymų mėnesius šauktinių laukia dar daug išbandymų. Tenka pabuvoti ir dujų kameroje, ir slapstantis miške patirti tariamo priešo alsavimą į nugarą.
„Esame čia, kad apgintume Švediją. Mums reikia sužinoti, kaip viskas atrodytų, jei kiltų tikra grėsmė“, – sako Linnea Alfredsson.
Po Šaltojo karo pabaigos, Švedijos dėmesys gynybai pamažu slopo. Tačiau regione auganti įtampa privertė situaciją įvertinti iš naujo. Po nesėkmingos rusų povandeninio laivo medžioklės Stokholmo archipelage, Rusijos atlikto Švedijos branduolinio bombardavimo modeliavimo, Kaliningrade dislokuotų raketų, Švedijos oro erdvėje užfiksuotų pažeidimų, Krymo aneksijos, dažnėjant Rusijos karinėms pratyboms regiono kaimynystėje, pradėta rimtai ruoštis galimai karinei grėsmei iš Rytų.
„Svarbu nepamiršti, kad išorinis pasaulis nuolat kinta, kinta neteisinga kryptimi. O tai reikalauja, kad keistumėmėms ir mes. Jei mes, Švedijos gynybos pajėgos, neprisitaikysime prie pasaulyje vykstančių pokyčių, ilgainiui susidursime su išaugusiomis grėsmėmis“, – mano Švedijos karinių oro pajėgų vadas Micaelis Bydenas.
Peržvelgę savo gynybos pajėgų padėtį, Švedijos politikai įvertino, kad trūksta ir finansavimo, ir žmonių. Vien rezervininkų ir savanorių nepakanka.
„Šauktinių tarnybos atnaujinimas ne tik padės stabilizuoti personalo situaciją ginkluotosiose pajėgose, bet ir aiškiai rodo, jog esame pasirengę padaryti viską, kad apgintume savo suverenitetą“, – sako Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas.
Ministras perspėja, kad artimiausiu metu Rusijos galimybės užkirsti kitoms valstybėms priėjimą prie Baltijos jūros tik augs visose erdvėse – oro, jūros, sausumos ir kibernetinėje. Todėl nuspręsta reikšmingai didinti šalies gynybos finansavimą.
„Po to, kai ilgus metus mažinome gynybos finansavimą ir buvome susitelkę į tarptautines operacijas, 2015-ųjų birželį parlamentas nusprendė reikšmingai padidinti gynybos finansavimą ir ginkluotąsias pajėgas nukreipti į nacionalinę gynybą. Iki 2020-ųjų mūsų svarbiausias prioritetas yra sustiprinti ginkluotąsias pajėgas“, – atskleidžia P. Hultqvistas.
Neutralumas yra prabanga, kurią sau gali leisti reta valstybė. Nedalyvavimas kariniuose aljansuose reiškia, kad šalis privalo visiškai pasikliauti savo gynybos pajėgomis, nes kilus grėsmei ji turės gintis pati.
„Pasibaigus Šaltajam karui, susidomėjimas ir investicijos gynybai mažėjo ir 2015–2016 m. finansavimas buvo nukritęs iki 1,1–1,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai labai smarkai nusmukdė Švedijos gynybos pajėgas. Pavyzdžiui, kalbama, kad paskutiniai rimti įsigijimai Švedijos armijoje buvo prieš 30 metų.
Tankai yra pasenę, šarvuotoji technika reikalauja itin didelių investicijų. Buvo kalbama apie galimybę įsigyti „Patriot“, tam reikia didelių lėšų“, – LRT TELEVIZIJAI teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Švedija toliau aktyviai investuoja į tarptautinės taikos bei saugumo užtikrinimą – tęsia misijas Malyje, Irake, Afganistane. Toliau žadama stiprinti karinį bendradarbiavimą regione – su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis.
Pirmą kartą po Šaltojo karo piko vėl bandoma grįžti prie visuotinės gynybos idėjos, kad visa visuomenė įsitrauktų į krašto apsaugą. Prieš keletą mėnesių leidinys, kuriuo informuojama, kuo kiekvienas pilietis gali prisidėti iškilus karo grėsmei, išdalytas beveik 5 milijonams Švedijos šeimų. Jame – nuo patarimų, kokias maisto atsargas kaupti, iki įžvalgų, kaip atskirti priešo propagandą.
„Būtent tokiai totalios gynybos koncepcijai sustiprinti yra planuojamos dar didesnės išlaidos. Tai apima ir infrastruktūros investicijas, pasirengimą civiliams prisidėti prie krizių valdymo. Įskaitant ir sveikatos apsaugos, švietimo sistemų stiprinimą. Tai yra pasirengti tam, kad visa visuomenė žinotų, ką reikia daryti krizių ir karo atvejais“, – kalba profesorius T. Janeliūnas.
Leidinio pabaigoje – perspėjimas: „Jei Švediją užpuls kita valstybė, niekada nepasiduosime – netikėkite, jei kas ragintų tai padaryti.“
Šalyje, kuri 200 metų neregėjo karo, neutralumas tapo labai svarbia politinės tapatybės dalimi, giliai įsišaknijusia švedų sąmonėje. Tačiau nerimaujant dėl grėsmių, požiūris kinta – metų pradžios apklausų duomenimis, daugiau švedų pritartų narystei NATO nei prieštarautų jai.
Idėją palaiko ir Švedijos dešiniosios parlamentinės partijos. Valdantieji socialdemokratai ją vertina atsargiai. Tačiau ekspertai teigia, kad nuolat dalyvaudama karinėse pratybose bei aktyviai investuodama į tarptautinį saugumą, Švedijos kariuomenė jau dabar yra pasirengusi dalyvauti NATO operacijose geriau nei kai kurių ilgamečių aljanso narių karinės pajėgos.