Abdulo D. atvejis atkreipia viešuomenės dėmesį į nuo pabėgėlių krizės pradžios plačiai svarstytą, bet iki šiol taip ir neišgyvendintą sukčiavimo praktiką: nepilnamečiais apsimetę politinio prieglobsčio ieškotojai valstybei kasmet kainuoja milžiniškas sumas mokesčių mokėtojų pinigų.
Teismo procesas, kuriame svarstoma draugės nužudymu kaltinamo afgano Abdulos D. byla, vyksta uždaruose teismo posėdžiuose, – mat, nusikaltimo metu jis, kaip teigia gynėjai, dar galėjęs būti nepilnametis. Paties afgano tvirtinimu, 2017 metų gruodžio 27 dieną, kai jis Kandelio mieste septyniais peilio dūriais nužudė buvusią draugę Mią, jam buvę 15 metų.
Tiesa, ekspertizė nustatė amžių tarp 17 su puse ir 20 metų, tačiau gynėjai ekspertizės rezultatais abejoja ir į tolesnes diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.
Penktadienį Landau apylinkės teisme vykusio proceso metu, kaip praneša populiarus dienraštis „Bild“, įvyko incidentas. Kol nužudytosios mergaitės motina tarsi transe pasakojo apie tai, kaip ji glostė sužalotą nužudytos vienintelės dukros veidą, kaip mergaitę karste užklojo jos kūdikystės laikų antklodėle, žudikas negalėjo nustygti kaltinamųjų suole.
„Išleiskit mane iš čia!“ – šaukė jis, pašokęs iš vietos. Jį tramdyti mėginusius pareigūnus afganas apspjaudė, išvadino „sušiktais buliais“ (Scheißbullen – šį Vokietijoje įprastą policijos pareigūnų pravardžiavimą vyrukas, kaip matyti, jau spėjo įsisavinti), puolė juos kumščiais. Pagaliau griebė vienam policininkui už gerklės ir ėmė jį smaugti, – informuoja „Bild“.
5,3 tūkst. eurų mėnesiui
Rugpjūčio pradžioje šalies visuomenę pasiekė informacija, kad per tas 582 dienas nuo atvykimo į Vokietiją iki Mios nužudymo afganas Abdulas D. šalies mokesčių mokėtojams kainavo 100 677,91 eurus. Šią sumą įvardijo Germershaimo (Germersheim) apskrities viršininkas Fritzas Brechtelis, dešiniosios Alternatyvos Vokietijai (AfD) partijos užklausimu pateikęs išsamią sąskaitą: apie 400 eurų išlaidų ligonių kasoms, 1,7 tūkst. eurų kalbos kursams, 75,8 tūkst. eurų jo socialinei globai, 9,6 tūkst. eurų buto nuomai Viorte (Wörth) ir 13,2 tūkst. eurų apgyvendinimui Noištadte (Neustadt).
Iš pradžių afganas valstybei per dieną kainuodavęs po 180 eurų, – mat, jis, kaip nelydimas nepilnametis pabėgėlis, buvo apgyvendintas šį statusą turintiems migrantams skirtame bendrabutyje, kur drauge su kitais tikrais ar tariamais nepilnamečiais socialinių darbuotojų buvo globojamas kiaurą parą, informuoja Reino Pfalco žemės dienraštis „Die Reinpfalz“.
Vėliau, 2017 rugsėjį, Abdulas D. persikėlė gyventi į butą drauge su kitu jaunu pabėgėliu iš Afganistano, savo giminaičiu, nes šis skundėsi per griežtomis gyvenimo bendrabutyje taisyklėmis ir maistu. Nuo tol socialiniai darbuotojai rūpinosi abiem afganais tik po keletą valandų per parą, atitinkamai sumažėjo ir išlaidos dienai – po 125 eurus.
Pasijauninti apsimoka
Pasirodo, tokie kaštai nėra jokia išimtis: nelydimas nepilnametis pabėgėlis valstybei per mėnesį kainuoja iki 6 tūkst. eurų. Turint omeny, kad Vokietija globoja apie 55 tūkst. jaunų migrantų (2017 metų pabaigos duomenimis), susidaro išties nemenka sumelė.
Jauniems migrantams apsimoka apsimesti nepilnamečiais, nes tuomet jiems netaikoma įprasta politinio prieglobsčio pripažinimo procedūra, nereikia mėnesiais vargti pilnuose pabėgėlių apgyvendinimo centruose, jie patogiai įkurdinami specialiuose jaunimui skirtuose bendrabučiuose. O ir padarius nusikaltimą pasijauninimas išeina į naudą, nes tuomet taikomas nepilnamečių teisės kodeksas.
2017 metų gale Abdulo D. įvykdyta žmogžudystė iš naujo sukėlė diskusijas dėl jaunų pabėgėlių pamėgtos amžiaus klastojimo praktikos. Prisimintas ir Freiburge nužudytosios studentės Marijos atvejis – jos žudikas, afganas Husseinas K., pasirodė besąs ne septyniolikametis, o maždaug 10 metų vyresnis.
Barzdotas ir „traumuotas“ „dvylikametis“
Neįprastai įžūlų tokios apgaulės atvejį metų pradžioje aprašė dienraštis „Frankfurter Allgemeiner Zeitung“ (FAZ): barzdotas, kostiumuotas ir išsikvėpinęs, bet smulkaus sudėjimo devyniolikametis Abbasas R. sakėsi esąs dvylikos metų, prekiavo narkotikais, pats dažnai buvo apkvaišęs, turėjo drauges ir tris advokatus – pastarųjų jam reikėjo, nes policijos įskaitų knygoje buvo surinkęs arti 100 įrašų.
Ir, nežiūrint viso to, ėjo į mokyklą Berlyne pagal nurodytą amžių, sėdėjo vienoje klasėje su vaikais. Tiesa, pamokas jis dažnai praleisdavo, bet žinojo, kaip reikia pasiteisinti: esą, jis Irako mieste Mosule per pamokas patyręs bombardavimą, dėl to dabar turįs „mokyklinę traumą“.
Mokykloje buvo agresyvus, įsiveldavo į muštynes, nešiodavosi peilį ir elektrošoko prietaisą.
Buvo akivaizdu, jog Abbasas R. – vyresnis nei 12 metų, prisipažino žurnalisto kalbinti mokytojai. Tačiau ką jie galėję daryti? Tik po vienų muštynių atsidūrusį ligoninėje „dvylikametį“ medikai pagaliau patikrino ir nustatė, jog jis – pilnametis.
Po to į mokyklą jis nebėjo. O netrukus drauge su tėvu buvo suimtas, – jie abu kaltinami karo nusikaltimais, kuriuos padarė būdami IS nariai.
„Ekstremali Abbaso istorija rodo, kaip politinio prieglobsčio politika pamina Vokietijoje galiojančią teisę“, – apibendrina FAZ.
Be to, pasak dienraščio, matydami tokį naivų valstybinių institucijų patiklumą, gyventojai praranda pasitikėjimą jomis, nyksta saugumo jausmas.
Amžiaus testai užkirstų kelią piktnaudžiavimui
Hamburge bei Saro žemėje atlikus medicininį amžiaus testavimą, paaiškėjo: atitinkamai trečdalis ir pusė tikrintų migrantų pasirodė besantys pilnamečiai. Beje, būtina pabrėžti, kad testai buvo vykdyti tik abejones kėlusiais atvejais, jaunimo tarnybos ar teisėsaugos užsakymu.
Iškilus į viešumą šiems skaičiams, dalis konservatyvaus bloko politikų reikalavo privalomo amžiaus patikrinimo nepilnamečiais prisistačiusiems, dokumentų neturintiems (ar juos sąmoningai nuslėpusiems) migrantams. Tačiau šią iniciatyvą atmetė politinė kairė, argumentuodama žmogaus teisių pažeidimu.
O Vokietijos gydytojų rūmų prezidentas Frankas Ulrichas Montgomery argumentavo, esą, tie tyrimai yra brangūs ir netikslūs. Be to, tai esanti „rentgeno spinduliams itin jautri amžiaus grupė“, todėl yra neatsakinga be medicininių simptomų jaunuoliams taikyti šį tyrimo metodą.
Teisės medikai laikosi priešingos nuomonės: testai sveikatai nekenkia, vienas testas kainuoja 1500 eurų.
Turint omeny, kad nelydimas nepilnametis pabėgėlis valstybei atsieina per metus apie 60 tūkst. eurų (penkiskart daugiau nei suaugęs), apie tyrimo brangumą kalbėti tiesiog neadekvatu.
Valstybės naivumo kaina
Žinoma, net ir atsijojus tikruosius nepilnamečius nuo apsimetėlių, į jaunus migrantus investuojamos milžiniškos išlaidos bei pastangos juos integruoti nebūtinai duoda gerus rezultatus. Tuo galėjo įsitikinti Bavarijos sostinės dienraščio „Münchener Merkur“ žurnalistai, susipažinę su dvylikos nepilnamečių migrantų likimais.
Birželio gale paskelbtame straipsnyje pateiktos jaunų žmonių istorijos labai skirtingos: vieni sėkmingai įsigijo profesiją, kiti padarė nusikaltimų, treti paprasčiausiai kažkur dingo. Jiems išleistos pinigų sumos – nuo 135 620 iki 179 145 eurų.
Miuncheno apskrities vadovas Thomas Karmasinas dienraščiui pabrėžė specialiai užsakęs šią analizę, kad žmonės patys galėtų susidaryti nuomonę.
„Esama pavienių sėkmės atvejų“, – daro išvadą jis. Vis dėlto, pasak T. Karmasino, derėtų kelti klausimą, ar tai yra visuomenei naudinga investicija.
O politikai turėtų kelti dar kitą klausimą: kaip visa ta išties skandalinga informacija apie dosnią, bet be galo naivią valstybę atsilieps politiniam šalies klimatui, kiek piliečių ji paskatins protestui prie balsadėžės. Juk gyventojų apklausose didžiųjų tradicinių partijų baubas AfD jau kuris laikas mina socialdemokratams ant kulnų.