Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos A. Merkel buvo kone aršiausia V. Putino kritikė, tačiau šeštadienį Vokietijos kanclerė rengiasi sutikti Rusijos prezidentą netoli Berlyno esančiuose barokiniuose rūmuose.
Tai bus pirmas šių vadovų susitikimas Vokietijoje per daugiau nei penketą metų. V. Putinas jį gali traktuoti kaip artėjančio atsiribojimo nuo Rusijos pabaigos ženklą, o A. Merkel dar kartą užsitikrins svarbiausią jai tenkantį vaidmenį Europoje, nepaisant visų per rinkimus pasitaikančių nesėkmių.
„A. Merkel stengiasi apsidrausti, o V. Putinas naudojasi palankia proga“, – situaciją pakomentavo Berlyne dirbantis Europos Vadovų Tarybos atstovas tarptautinių santykių klausimams Josefas Janningas.
Remiantis jo žodžiais, po V. Putino ir D. Trumpo susitikimo, taip pat pastarojo išsakytos kritikos A. Merkel adresu Vokietijos vadovei būtina užmegzti atskirą ryšį su V. Putinu ir ji būtinai pamėgins apsibrėžti su juo Vokietijai palankų santykį.
Keletas oficialių asmenų, nepanorusių, kad būtų atskleistos jų tapatybės, užsiminė apie tai, kad nesutarimus (prekybos srityje ir dėl susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos) tarp JAV ir Europos Kremlius vertina kaip Rusijai tenkantį šansą pagerinti santykius su Vokietija, pasirodant patikimesne derybų partnere.
Per derybas ketinama aptarti konfliktus Ukrainoje ir Sirijoje. Centro „Rusijos tarptautinių reikalų taryba“ vadovas Andrejaus Kortunovas mano, kad sprendžiant Ukrainos klausimą jokio proveržio galima nesitikėti, nors V. Putinui ir būtų pravartu apsimesti nusileidžiančiu A. Merkel, kaip vienintelei Europos politikei, kuria jis gali pasitikėti.
„A. Merkel supranta, kad dabar yra tinkamas metas ieškoti galimybių santykiuose su Rusija, – pareiškė buvęs Vokietijos santykių su užsieniu tarybos narys, dabartinis „Gazprom“ patarėjas Alexanderis Rahras. – Jei įmanoma žengti į priekį sprendžiant Sirijos, Ukrainos arba energetikos klausimus, Vokietijai, kaip Europos lyderei, tokie žingsniai būtų naudingi.“
A. Merkel norėtų, kad karas Sirijoje pasibaigtų ir migrantai grįžtų namo, o Vokietijos verslo sektorius daro jai spaudimą dėl sankcijų, kurias Europa paskelbė Rusijai dėl krizės Ukrainoje.
Anot „Bloomberg“ publikacijos autorių, šeštadienį vyksiančias derybas gali pakoreguoti Turkijos ekonomikos krizė. Tikėtina Sirijos valdžios ataka, nukreipta į sukilėlių kontroliuojamą Idlibo provinciją, gali sukelti dar vieną pabėgėlių bangą, o tai suteiktų Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui potencialaus pranašumo siekiant pagalbos iš Vakarų, mano Vašingtone veikiančio Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyr. mokslo darbuotojas Jacobas Funkas Kirkegaardas.
Konflikto tarp D. Trumpo ir Turkijos kontekste, kaip teigė J. Janningas, A. Merkel nėra suinteresuota, kad dėl Vašingtono R. T. Erdoganas pereitų į Maskvos stovyklą.
„Ji nėra suinteresuota, kad V. Putinas atplėštų Turkiją nuo NATO“, – sakė analitikas.