Tremtyje gyvenantis buvęs oligarchas iš Rusijos, kurio fondas finansavo jų veiklą, Michailas Chodorkovskis sako, kad šiuo metu surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tiriamosios žurnalistikos ekspertai nebuvo atsitiktinių išpuolių aukos – kalbame apie kruopščiai suplanuotą operaciją.
Trys žurnalistai – Kirilas Radčenka, Aleksandras Rastorgujevas ir Orchanas Džemalis – buvo nušauti liepą atokiame kelyje šiaurinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje. Jie į minėtąją šalį atvyko tirti Rusijos karinių rangovų, siejamų su „Vagner“ – karine bendrove, artima Kremliui, kuri gana aktyviai veikia ir Sirijoje bei Sudane.
Tyrimą finansiškai rėmęs M. Chodorkovskis CNN sakė, kad „su mūsų pažįstamais žmonėmis iš Rusijos susisiekė asmenys, turintys ryšių su Rusijos samdiniais: šie esą ir perspėjo žurnalistus ten nevykti ir laikytis kuo atokiau“.
Jis pareiškė, kad jo fondas ir toliau tirs nužudymus, tačiau „vienintelė pagrįsta versija yra, jog arba jie buvo gavę svarbios informacijos, arba netgi kažką išsiaiškinę... Manome, kad paprasčiausio apiplėšimo versija neturi pagrindo“.
Nusikaltimo vietoje buvę žmonės pranešė, jog atrodė, kad užpuolikai aukų ten laukė visą dieną, žurnalistams sakė M. Chodorkovskis.
Vienas iš tų, kurie galėtų suteikti daugiau informacijos apie tai, kas nutiko, yra vietinis vairuotojas – buvęs policijos pareigūnas, kurį pasamdė žurnalistai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, vietos pareigūnai Centrinėje Afrikos Respublikoje jį apklausė, o Rusijos atstovas šalyje patvirtino, kad vyras laikomas areštinėje šalies sostinėje.
M. Chodorkovskis kaltina Centrinės Afrikos Respublikos pareigūnus „slepiant vairuotoją, kuris yra pagrindinis liudininkas“.
Centrinės Afrikos Respublikos žurnalistas Alainas Nzilo, besidomintis šia byla, CNN praeitą savaitę sakė, jog jam labai keista, kad užpuolikai leido vairuotojui pabėgti. „Dažniausiai pirmiausia nužudomi būtent vairuotojai, o ne užsieniečiai“, – teigia jis.
Taip pat nežinoma, kodėl žurnalistai norėjo tęsti kelionę sutemus, nors vietos saugumo pajėgos ir primygtinai perspėjo to nedaryti. Ir kodėl paskutinę minutę, išvažiavę iš Sibuto miesto, pakeitė maršrutą.
Kaip teigia Rusijos pareigūnai Centrinėje Afrikos Respublikoje, jie „su kažkuo pasikalbėjo, o tada pakeitė maršrutą“. M. Chodorkovskis: „Tai paaiškinti labai sunku, mūsų turimos informacijos nepakanka“.
„Nusikaltėliai laukė...“
Trys rusų žurnalistai, praėjusį mėnesį nužudyti rengdami reportažą Centrinės Afrikos Respublikoje, buvo užpulti iš pasalos, ketvirtadienį pareiškė juos rėmusi žiniasklaidos organizacija.
Šis pareiškimas prieštarauja Kremliaus pateiktai jų nužudymo versijai, esą pirminiai įrodymai rodo, kad žurnalistai buvo nužudyti įnirtingai besipriešindami ginkluotiems vyrams, norėjusiems atimti iš jų filmavimo įrangą.
Operatorius K. Radčenka, režisierius A. Rastorgujevas ir reporteris O. Džemalis buvo nužudyti šioje neramumų krečiamoje Afrikos šalyje liepos 30 dieną. Į CAR jie atvyko rinkti medžiagos apie privačios karinės bendrovės „Vagner“ veiklą šioje šalyje.
„Versijai, kad nusikaltėlių pagrindinis motyvas buvo paprasta vagystė, prieštarauja gausybė faktorių“, – sakė žiniasklaidos organizacija MBK, priklausanti Kremliaus kritiku tapusiam buvusiam Rusijos oligarchui M. Chodorkovskiui.
„Nusikaltėliai laukė... būtent to automobilio, kuriuo važiavo O. Džemalis, A. Rastorgujevas ir K. Radčenka“, – sakoma MBK, kuri buvo išsiuntusi į regioną savo tyrėjų, tinklalapyje paskelbtame pranešime.
MBK teigimu, negalima „atmesti, kad (į pasalos organizavimą) įsikišo ir rusų samdiniai“.
„Maždaug dešimties žmonių grupė kelias valandas laukė žurnalistų automobilio“, kuris paskutinę minutę padarė lankstą ir atvežė juos į vietą, kur įvyko užpuolimas.
Kiek anksčiau dar vienas automobilis, kuriame važiavo „trys ginkluoti baltaodžiai vyrai, primenantys samdinius, ir du CAR piliečiai“ pravažiavo pro tą patį patikros punktą kaip ir žurnalistai, sakoma MBK pranešime.
Gamtiniai ištekliai
Žymiai mažiau abejonių kelia priežastis, kodėl minėtieji trys žurnalistai vyko į Centrinę Afrikos Respubliką. Remiantis jų tyrimą finansavusiu fondu, žurnalistai „Vagner“ veiklą tyrė kelis mėnesius.
Jie norėjo išsiaiškinti, ar „Vagner“ – ar vienas iš jo įgaliotinių – Centrinėje Afrikos Respublikoje norėjo atidaryti parduotuvę ir, pasitelkęs jėgą, naudotis šalies mineraliniais ištekliais.
Nuo metų pradžios Rusijos veikla Centrinėje Afrikos Respublikoje dramatiškai suaktyvėjo. Tokia situacija susiklostė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai leidus Maskvai į minėtąjį šalį pasiųsti instruktorių ir ginklų, padėsiančių apmokyti vietos pajėgas.
Pranešama, kad kartu su 175 karybos instruktoriais į šalį buvo atskraidinti devyni krovininiai lėktuvai atsargų, ginkluotė į šalį keliavo ir laivais bei sausuma. Grįžtant prie instruktorių, dalis jų – iš privataus sektoriaus.
„Vagner“ yra slapta bendrovė – nėra jokio žinomo adreso, telefono numerio ar oficialaus įrašo. Ji samdo šimtus buvusių Rusijos karių, iš kurių dauguma dirbo ne kur kitur, o specialiosiose pajėgose. Per pastaruosius kelerius metus, „Vagner“ samdiniai vis aktyviau reiškiasi karščiausių konfliktų taškuose, įskaitant Ukrainą ir Siriją.
Tiek pati bendrovė, tiek jos vadovas Dmitrijus Utkinas dėl prorusiškai nusiteikusių separatistų palaikymo Ukrainoje yra atsidūrę Jungtinių Valstijų sankcijų sąraše. Asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde kadaise buvo „Concord Management“ (Sankt Peterburge veikusios bendrovės, priklausiusios Jevgenijui Prigožinui, kuris įvardijamas kaip artimas Kremliui veikėjas) vadovas.
Tiek J. Prigožinas, tiek „Concord Management“ seniau neigė bet kokius ryšius su „Vagner“. Štai ką 2017 metais teigė „Concord Management“: „Mes apie šią bendrovę neturime jokios informacijos“.
Viena iš pagrindinių „Vagner“ užduočių Sirijoje buvo valdančiojo režimo vardu perimti pelningų naftos telkinių kontrolę. Bendrovė, pavadinimu „Evro Polis“, buvo su Damasku pasirašiusi sutartį, kurioje numatyta, kad ji gaus 25 proc. nuo perimtuose telkiniuose gaunamos naftos pajamų. „Evro Polis“ priklauso arba yra valdoma J. Prigožino, teigia Jungtinių Valstijų Iždo departamentas.
Tokia sudėtinga santykių schema gali puikiai veikti ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, jau seniai skelbė CNN.
M. Chodorkovskis – garsus Rusijos verslininkas, Rusijoje dešimt metų praleidęs už mokesčių slėpimą ir sukčiavimą – mano, kad būtent taip ir yra.
„Grupė samdinių, dirbančių Centrinėje Afrikos Respublikoje, iš tikrųjų yra tiesiogiai susiję su ponu J. Prigožinu. Jie moko vietos karius, taip pat dalyvauja derybose su maištininkais, siejami su struktūromis, susijusiomis su aukso ir deimantų gavyba“, – CNN kalbėjo M. Chodorkovskis.
Rusija darosi vis geriau matoma
Žurnalistas A. Nzilo sako, kad rusai humanitarinę veiklą sėkmingai derina su kariniu rengimu ir kasyba. Jo teigimu, rusai aktyviai veikia trijose pagrindinėse kasyklose, panašu, kad juos labiausiai domina deimantai ir auksas. Kitas šaltinis iš Centrinės Afrikos Respublikos CNN sakė, kad rusai kartais vienu metu atlieka kelias užduotis: parūpina mobilias klinikas vietos gyventojams, tačiau tuo pačiu veikia kaip samdyti kariai ir tiekia karinę techniką.
Afrikoje Rusijos veiksmai matosi vis geriau, ji vis aktyviau imasi veiksmų. Maskva renovuoja karines bazes Egipte. Praeitais metais Sudano prezidentas Omaras al Bashiras Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paprašė jo pagalbos „apsisaugant nuo agresyvių Jungtinių Valstijų veiksmų“.
Rusijos žmonės dirbo su Centrinės Afrikos Respublikos pajėgomis Sudane. Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas neseniai lankėsi Angoloje, Etiopijoje, Mozambike, Namibijoje ir Zimbabvėje.
Panašu, kad pagrindinis Maskvos tikslas gauti prieigą prie Afrikos gamtinių išteklių ir mesti iššūkį Vakarų interesams, kurie Afrikos žemyne persidengia. Sprendimas pasiųsti samdytų karių į Afrikos širdyje esančią šalį – du zuikiai vienu šūviu.
Galbūt vienas iš garsiausių Rusijos dokumentinių filmų kūrėjų Aleksandras Rastorgujevas ir jo komanda buvo besužinanti daugiau. Jo bičiuliai, praeitą savaitę susirinkę pagerbti jo atminimo, mano būtent taip. Tik kol kas jiems svarbiausia sužinoti, kas ten nutiko.
Režisieriaus draugas Kirilas Kulaginas klausia: „Ar tai buvo užsakyta žmogžudystė, apiplėšimas ar susidorojimas? Tai galėjo būti bet kas. Ir mes vis dar nieko nežinome“, – sako K. Kulaginas.