Per Ankaroje surengtą konferenciją, į kurią buvo pakviesti turkų ambasadoriai, Mevlutas Cavusoglu paragino Vašingtoną „likti lojalų ryšiams, paremtiems tradicine draugyste ir NATO aljansu“, su Turkija.
„Remiame diplomatiją ir derybas, tačiau mums nepriimtina sutikti su valios primetimu“, – pabrėžė M. Cavusoglu.
Turkijos ir JAV – dviejų NATO sąjungininkių – santykiai pastaruoju metu yra pašliję dėl nesutarimų daugybe klausimų, tokių kaip amerikiečių pastoriaus, kaltinamo terorizmu, suėmimas Turkijoje ar pilietinis karas Sirijoje.
Dėl šių nesutarimų drastiškai smuko Turkijos lira, kurios kursas nevaldomai mažėja nuo penktadienio.
Supykdyta dėl JAV pastoriaus Andrew Brunsono sulaikymo, JAV vyriausybė dviem Turkijos ministrų kabineto nariams paskelbė sankcijas ir pagrasino jas išplėsti.
Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Vašingtonas dvigubina muitus iš Turkijos importuojam plienui ir aliuminiui.
Centrinio banko pastangos – bevaisės
Valiutos krizės krečiamos Turkijos centrinio banko pažadas aprūpinti finansų sistemą likvidumu nepalaikė finansų rinkų: liros kursas toliau smunka, o Turkijos akcijų indeksai ritasi žemyn.
Nuo sesijos pradžios iki vidurdienio liros kursas JAV dolerio atžvilgiu krito maždaug 7 proc. iki 6,8666 liros už JAV dolerį.
Kiek anksčiau pirmadienį Turkijos valiutos kursas buvo nusileidęs iki rekordinių 7,2362 liros už JAV dolerį. Centriniam bankui pažadėjus paremti finansų įstaigas, liros kursas kiek atsitiesė, tačiau vėliau vėl ėmė smukti.
Didžiausių Turkijos įmonių akcijų indeksas „BIST National 100“ nuo sesijos pradžios krito 3,5 procento. Penktadienį jis smuko 2,3 procento.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, bendra šio indekso įmonių kapitalizacija liromis nuo metų pradžios sumažėjo beveik 20 proc., o JAV doleriais – 55 procentais.
Iš „BIST National 100“ indekso įmonių, sparčiausiai pinga bankų akcijos: šio sektoriaus akcijų subindeksas pirmadienį krito 3,3 procento.
Sparčiai pingant lirai, vis labiau didėja nuogąstavimai dėl Turkijos finansų sektoriaus būklės, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
JAV doleriais nominuotų Turkijos dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį paūgėjo 0,6 procentinio punkto iki 8,8845 procento.
Turkijos centrinis bankas pirmadienį pažadėjo „imtis visų būtinų priemonių“, kad, smunkant liros kursui, paremtų finansų sistemą.
Centrinis bankas, be kita ko, sumažino bankams taikomą atsargų reikalavimą, taip pat sušvelnino reikalavimus, taikomus įkaitui, kurį priima iš šalies bankų atliekant operacijas pinigų rinkoje.
„Centrinis bankas atidžiai stebės padėtį rinkoje ir imsis visų būtinų priemonių, kad palaikytų finansinį stabilumą“, – pareiškė centrinis bankas.
Turkijos finansų ministras Beratas Albayrakas savaitgalį pažadėjo pristatyti veiksmų planą, kad nuramintų finansų rinkas.
„Nuo pirmadienio ryto mūsų institucijos pradės imtis būtinų priemonių, kad nuramintų rinkas ir jose paskleistų būtiną informaciją“, – pareiškė ministras ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Hurriyet“.
Jis atmetė galimybę pradėti kontroliuoti kapitalo judėjimą, kad būtų galima užkirsti kelią valiutos nutekėjimui, ir taip pat pažadėjo, kad Ankara nepretenduos į vietos bankuose laikomus indėlius užsienio valiuta.
Tačiau ekspertai mano, jog norint iš esmės pakeisti padėtį Turkijos rinkose priemonių, kurių iki šiol buvo imtasi, nepakaks.
Turkijos centrinio banko veiksmų „nepakanka, kad būtų užtikrintas visiškas liros palaikymas krizės laikotarpiu, kai nėra tiesiogiai didinama bazinė palūkanų norma“, mano „Global Securities“ analitikai.
Kad centrinio banko veiksmų nepakanka, mano ir „Societe Generale“ ekspertai.
„Reikalingos ryžtingesnės priemonės ir veiksmai, kurių imtasi, rinkoms, žinoma, nepadarė jokio įspūdžio“, – pareiškė Prancūzijos banko analitikai, kuriuos cituoja „The Financial Times“.
Agentūros „FactSet“ duomenimis, Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu per praėjusią savaitę krito 20 proc., o nuo metų pradžios – 40 procentų.
Liros kurso kritimą išprovokavo Ankaros ir Vašingtono konflikto paaštrėjimas.
Po terorizmu apkaltinto JAV pastoriaus Andrew Brunsono sulaikymo 2016 metų spalį Turkijos ir JAV santykius ištiko giliausia per daugelį metų krizė.
Nominaliai nepriklausomas centrinis bankas kol kas nepasiduoda spaudimui padidinti palūkanų normas, nors tai, pasak ekonomistų, padėtų pažaboti liros kurso kritimą.
Turkijos prezidentas savaitgalį pareiškė, kad palūkanų normos yra „išnaudojimo priemonė“ ir turėtų būti laikomos kuo žemesniuose lygiuose.
„Palūkanų normos turėtų būti laikomos minimaliuose lygiuose, nes tai yra išnaudojimo priemonė, dėl kurios skurdžiai gyvenantys žmonės dar labiau nuskursta, o turtingieji dar praturtėja“, – pažymėjo jis.
Žemyn tempia naftos kainas
Naftos kainos pirmadienio popietę patraukė žemyn, rinkos dalyviams nerimaujant dėl valiutos krizės Turkijoje, kuri sumažino rizikingų aktyvų, įskaitant žaliavas, paklausą.
Spalio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo pirmadienio sesijos pradžios smuktelėjo 0,03 JAV dolerio, arba 0,04 proc., iki 72,78 JAV dolerio už barelį.
O rugsėjo mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumenko 0,3 JAV dolerio, arba 0,44 proc., iki 67,33 JAV dolerio už barelį.
Nepaisant Turkijos centrinio banko pareiškimų apie pasiruošimą palaikyti šalies finansų sistemą visais įmanomais būdais, lira pirmadienį toliau krenta bei JAV dolerio atžvilgiu per dieną sumenko apie 7 procentais.
„Yra rizika, kad Turkijos problemos paplis po kitas besivystančias rinkas, kurios sudaro didelę dalį pasaulinės naftos paklausos augimo. Prekybininkai tikisi, kad valdžia Turkijoje sugebės suvaldyti situaciją bei pasiūlys efektyvius sprendimus“, – sako „Saxo Bank“ žaliavų rinkos strategas Ole Hansenas.
Tuo tarpu paslaugas naftos sektoriui teikiančios JAV bendrovės „Baker Hughes“ duomenimis, JAV eksploatuojamų naftos gavybos įrenginių skaičius praėjusią savaitę padidėjo 10 vienetų iki 869-ių ir buvo didžiausias nuo 2015 metų kovo mėnesio.
Naftos rinką palaiko nuogąstavimai dėl galimo „juodojo aukso“ tiekimo iš Irano sumažėjimo, kurį lems JAV sankcijos šiai šaliai. Vašingtono sankcijos Irano naftos sektoriui įsigalios lapkričio 5 dieną.