Antonio Guterresas, pirmasis pareigas einantis JT vadovas, pagerbęs bombardavimo aukas dalyvaudamas ceremonijose, sakė, kad net ir po 73 metų tebekabo „šių neįsivaizduojamų skerdynių siaubo šešėlis“.
Branduolinių ginklų turinčios valstybės išleidžia „didžiules sumas“, kad modernizuotų savo arsenalus, o „nusiginklavimo procesai arba sulėtėjo, arba net yra nutraukiami“, teigė A. Guterresas.
„Mums skubiai reikia viso įmanomo nusiginklavimo, ypač branduolinio“, – pabrėžė generalinis sekretorius.
JAV pirmą atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną numetė ant Hirošimos, kur žuvo maždaug 140 tūkst. žmonių. Tarp šių aukų buvo daug išgyvenusių patį sprogimą, bet vėliau mirusių nuo spindulinės ligos.
Po trijų dienų JAV numetė plutonio bombą ant Nagasakio uostamiesčio, kur žuvo maždaug 74 tūkst. žmonių.
1945-ųjų rugpjūčio 15-ąją Japonija paskelbė kapituliaciją.
Ketvirtadienį Nagasakyje minios žmonių susirinko pasimelsti ir prisiminti tragediją prie ją įamžinusios 10 metrų aukščio Taikos statulos.
A. Guterresas ir Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe padėjo vainikus, skirtus žuvusiesiems pagerbti.
Ši ceremonija surengta tvyrant susirūpinimui dėl Šiaurės Korėjos keliamos branduolinės grėsmės, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui šiemet pažadėjus stiprinti šalies arsenalą.
Nagasakio meras Tomihisa Taue taip pat išreiškė nusiginklavimo troškimą.
„Dideliam miestų, nukentėjusių nuo atominių bombų, susirūpinimui, vėl stiprėja polinkis atvirai teigti, kad branduoliniai ginklai yra reikalingi ir kad jų naudojimas gali sustiprinti karinę galią“, – sakė T. Taue.