Į DELFI.ee redakciją kreipėsi keli žmonės, kurie pasakojo girdėję sprogimą. Yra teigiančių, kad jis nugriaudėjo anksčiau, nei tai įvyko pareigūnų duomenimis, skelbia ru.DELFI.ee.
Kaip teigia Tartu Raunakliuvo rajone gyvenantis Toomas, jis sprogimą girdėjo iš karto po trečios valandos.
„Kiek vėliau buvo toks smarkus pokštelėjimas. Pasižiūrėjau, ar niekas nepakilo į orą. Jis buvo gana galingas. Netgi buvo galima pajusti smūgio bangą“, – sakė vyras.
„Buvome gatvėje, kai kažkas sprogo. Su žmona pasižiūrėjome vienas į kitą ir pagalvojome, kad prasidėjo karas“, – teigia kitas skaitytojas.
„Tai buvo ne arti, bet smūgio būta galingo. Galbūt sutapimas. Tai tikrai susiję su tuo incidentu“, – tęsė jis ir patikino, kad sprogimo garsas girdėjosi kiek anksčiau, nei skelbia Estijos gynybos pajėgų atstovai – 12.30 val.
Dar vienas skaitytojas taip pat teigia, kad sprogimą išgirdo žymiai anksčiau nei oficiali versija. „Sprogimas girdėjosi valandą ar net dvi anksčiau nei oficialiai skelbiamas laikas“, – teigia jis.
Tartu Karlovo rajone gyvenantis DELFI.ee skaitytojas teigia, kad sprogimą girdėjo 15.45 val.: „Pasižiūrėjau į laikrodį – 15.42 val. Paskambino draugas, pakvietė susitikti. Penkias minutes gatvėje su juo pastovėjau ir išgirdau garsų sprogimą“.
Prie Tartu esančio kaimo gyventojas pasakoja, kad garsas, kurį jie išgirdo su kolega, buvo garsus ir ataidėjo iš toli: „Dar pagalvojome, kad kažkas sprogo, arba prasidėjo karas“.
Sprogimo garsas pasiekė ir Jegevą. Milaverės kaimo gyventojas parašė, kad naikintuvų garsas nuo Tartu pusės girdėjosi nuo pat ryto.
„Tas sprogimo garsas, kuris skyrėsi nuo lėktuvų keliamo triukšmo, pasigirdo maždaug likus 2 ar 3 minutėms iki 15.45 val. (po sprogimo skubiai nuėjau į kambarį ir įsijungiau kompiuterį, užfiksavau laiką), bet jis nebuvo labai garsus“, – teigia jis.
Viljandžio mieste lėktuvų gausmas ir sprogimai buvo girdimi dar prieš dieną.
„Rugpjūčio 6 dieną mes dirbome 30 kilometrų nuo Viljandžio, ir išgirdome galingą sprogimą prie Vertsjervo. Ir po to naikintuvai nardė ten ir atgal. Pagalvojau, kad prasidėjo karas. Rugpjūčio 7 dieną dirbome ten pat. Ir vėl skraidė naikintuvai, tik niekas nesproginėjo“, – pasakoja vietos gyventojas.
Gelbėjimo centro atstovas DELFI.ee sakė, kad nuo 12.30 iki 13.30 val. jie nė vieno sprogimo neužregistravo.
Estijos gynybos pajėgų atstovas spaudai Aivo Vahemetsas laikų neatitikimo pakomentuoti nesugalėjo.
Vaizdo įraše – raketos AIM-120 AMRAAM paleidimas, užfiksuotas 2015 metais:
DELFI primena, kad Estijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Riivo Valge apie incidentą, kai vienas Ispanijos oro pajėgų naikintuvas paleido raketą virš šalies teritorijos, sužinojo praėjus maždaug pusantros valandos po įvykio, o policija, gelbėtojai ir aviacijos administracija – kiek daugiau nei po dviejų valandų.
„Teisingos informacijos tarp šalių nustatymui reikia laiko. Ir niekas nenori per didelės panikos“, – sakė pulkininkas Estijos televizijai, komentuodamas priežastis, kodėl buvo vėluojama pranešti apie incidentą.
Apie incidentą, įvykusį antradienį 15 val. 44 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, gelbėtojai ir aviacijos administracija sužinojo tik po 18 valandos.
Pasak R. Valge, pirma patikima informacija buvo gauta tik po to, kai naikintuvai nusileido. Informacijos tikslinimas, jos vertimas taip pat pareikalavo šiek tiek laiko. „Viskas nevyksta automatiškai“, – pažymėjo pulkininkas.
Jis pranešė, kad raketa, paleista netoli Estijos pietuose esančio Pangodžio kaimo, gali nuskrieti 100 kilometrų. Ji buvo paleista šiaurės kryptimi. Jei raketa būtų skriejusi rytų kryptimi, teoriškai ji būtų galėjusi pasiekti Pečiorus arba nukristi kitoje Peipaus (Čiudo) ežero pusėje Rusijos Federacijos teritorijoje, sakė R. Valge.
Vidaus reikalų akademijos Vidaus saugumo instituto vadovas Erkki Koortas laikraščiui „Postimees“ sakė, kad „rusai nepatikėtų, jog įvyko nelaimingas atsitikimas“.
„Jie iš to išpūstų didžiulį skandalą“, – sakė jis.
Tuo pat metu jis pažymėjo, jog „turint galvoje faktą, kad klaidą padaręs orlaivis priklauso Ispanijai, kurios politikai kalba apie sankcijų Rusijai atšaukimą, gali būti, kad reakcija nebūtų tokia aštri kaip tuo atveju, jei raketa būtų buvusi paleista iš kitos šalies lėktuvo“.
Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantis Ispanijos oro pajėgų naikintuvų „Eurofighter Typhoon“, dislokuotas Šiaulių aviacijos bazėje, antradien įprastos mokymo misijos metu per klaidą paleido raketą virš Estijos teritorijos.
Raketa „oras-oras“ turi susinaikinimo režimą, tačiau neatmetama, kad ji galėjo ir nukristi ant žemės. Spėjama kritimo vieta yra 40 km atstumu į šiaurę nuo Tartu miesto.
„Postimees“ pranešė, kad netoli incidento vietos gyvenantys žmonės maždaug tuo metu sako girdėję ore garsų sprogimą. Laikraštis neatmeta, kad raketa sprogo ore.
Estijos gynybos pajėgos paprašė žmonių, radusių raketą ar jos dalių, jokiu būdu jų neliesti, laikytis atokiau ir iškart pranešti policijai.
Pasak R. Valge, tai pirmasis toks atvejis Baltijos šalių oro gynybos istorijoje; retai panašių atvejų nutinka ir kituose pasaulio kampeliuose.
Estijos karinių oro pajėgų vadas Riivas Valgė pareiškė, kad antradienį Ispanijos naikintuvo per klaidą paleista „oras-oras“ klasės raketa buvo kovinės parengties, ji tikriausiai sprogo, praneša ERR.
„Jeigu žmonės ras raketą ar kažką į ją panašaus, jie turi pranešti gynybos pajėgoms. Mūsų duomenimis, ji yra Estijos teritorijoje. Raketa buvo paleista Otepės rajone 6 kilometrų aukštyje šiaurės vakarų kryptimi. Ji kažkur į šiaurę nuo Tartu. Matyt, ši raketa sprogo“, - citavo kariškį Estijos televizijos naujienų laida „Aktuali kamera“.
R. Valgė pripažino, jog tai pirmas toks incidentas Baltijos šalių oro gynybos istorijoje.
Antradienį 15 valandą 44 minutės virš Pietų Estijos skrydžio metu Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Eurofighte“ per klaidą paleido kovinę „oras-oras“ klasės raketą.
Kaip pranešė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, raketos skrydžio trajektorija, jos buvimo vieta ir būklė dabar tikslinamos, kariškiai jos ieško.
Raketos susinaikinimo režimas suaktyvintas, tai užtikrina, kad klaidingo paleidimo atveju ji bus likviduota ore, bet negalima atmesti, kad raketa vis dėlto pasiekė žemę.
Žmones, kurie ras raketą arba jos komponentus, Estijos gynybos pajėgos prašo jokiu būdu neliesti pavojingo radinio ir tučtuojau pranešti šalies karinių oro pajėgų telefonu 717 1900 arba numeriu 112.
Paskutinė spėjama raketos buvimo vieta - 40 kilometrų į šiaurę nuo Tartu.
Raketos AMRAAM, kurią ispanų įgula paleido mokomojo skrydžio metu netoli Otepės, ilgis - 3,7 metro, skersmuo - 18 centimetrų.
Incidento aplinkybės tiriamos.
Ieškoma raketos
Estijos kariškiai toliau ieško kovinės „oras–oras“ klasės raketos, kurią antradienį šalies padangėje per klaidą paleido Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas. Paieškose dalyvauja trys sraigtasparniai „Robinson“.
Tai trečiadienį žurnalistams pranešė Estijos gynybos pajėgų atstovas spaudai kapitonas Aivas Vahemetsas.
„Paieškose dalyvauja trys Estijos karinių oro pajėgų sraigtasparniai „Robinson“. Prireikus įsijungti į raketos paieškas pasirengę policininkai ir gelbėtojai, bet kol kas reikia tiksliau nustatyti paieškų rajoną. Dabar dar anksti formuoti logistikos grandinę, kadangi kol kas turime pernelyg mažai informacijos“, – sakė A. Vahemetsas leidiniui „Postimees“.
Anot jo, kariškiai gavo kelis signalus iš Tartu regiono, kurio gyventojai girdėjo sprogimą primenančius garsus. „Galimas daiktas, kad dabar reikia ieškoti ne visos raketos, o nedidelių jos fragmentų“, – pridūrė kapitonas.
Estijos premjeras ir NATO vadovas aptarė atsitiktinį raketos paleidimą
Estijos premjeras Juri Ratas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį telefonu aptarė ankstesnę dieną Estijos oro erdvėje įvykusį incidentą, kai Ispanijos oro pajėgų naikintuvas „Eurofighter“ per klaidą paleido kovinę raketą.
„Pasakiau NATO generaliniam sekretoriui, kad tai yra rimtas incidentas, ir kad mes, estai, suprantama, esame susirūpinę. Ačiū Dievui, kad, mūsų žiniomis, per incidentą niekas nenukentėjo“, – premjero žodžius citavo jo atstovai.
„Paprašiau NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, kad NATO labai rimtai įvertintų vakarykštį incidentą ir greitai išsiaiškintų visas detales. Be abejo, mūsų institucijos prie to prisidės kaip įmanoma“, – nurodė vyriausybės vadovas.
„Generalinis sekretorius patvirtino man, kad NATO ir glaudžiai su oro erdvės patruliavimu susiję sąjungininkai padarys tą patį. NATO oro erdvės patruliavimo misija yra svarbi užtikrinant Estijos ir viso Aljanso saugumą“, – pridūrė jis.
J. Ratas ir J. Stoltenbergas taip pat aptarė liepos mėnesį įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus ir priėjo išvadą, kad Aljansui svarbu ir toliau didinti išlaidas gynybai. Estija šiuo metu skiria šiai sričiai daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.
Ispanijos gynybos ministrė apgailestauja
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles Fernandez trečiadienį kalbėdamasi su Estijos gynybos ministru Juri Luiku sakė, kad labai apgailestauja dėl ankstesnę dieną įvykusio incidento, kai vienas Estijos oro erdvėje patruliavęs Ispanijos naikintuvas „Eurofighter“ atsitiktinai paleido raketą „oras-oras“.
„Aptarėme incidento aplinkybes ir susitarėme glaudžiai bendradarbiauti, kad surastume raketą ir ištirtume šį incidentą“, – J.Luiko žodžius citavo jo atstovai.
Abu ministrai pabrėžė, kad NATO vykdoma Baltijos šalių oro policijos misija yra labai svarbi užtikrinant Aljanso saugumą, todėl ją būtina tęsti.
Antradienį mokymo misijoje dalyvavęs ispanų „Eurofighter“ atsitiktinai paleido raketą AMRAAM Estijos oro erdvėje, šešių kilometrų aukštyje, bet per incidentą niekas nenukentėjo.
Estijos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Riivo Valge trečiadienį per spaudos konferenciją sakė, kad tikėtina raketos kritimo vieta jau nustatyta.
„Pirmoje dienos pusėje nustatėme tikėtiną raketos kritimo vietą. Netiesioginiai ženklai rodo, kad raketa yra būtent ten; tame rajone dirba Gynybos pajėgų ekspertai“, – sakė kariškis.
„Galime 95 proc. tikimybe sakyti, kad ankstesnę dieną dingusi raketa jau rasta, bet jos svarbios detalės dar neaptiktos“, – pridūrė R. Valgė.
Pasak jo, jau žinoma raketos skrydžio trajektorija ir zona, kur ji tikriausiai sprogo įsirėžusi į žemę.