Dangus virš Hirošimos taikos memorialo buvo giedras – kaip ir ankstų 1945 metų rugpjūčio 6-osios rytą, kai amerikiečių bombonešis B-29 numetė savo pražūtingą krovinį ant uostamiesčio, kuriame buvo nemažai karinių objektų. Atominės bombos sprogimas nusinešė iš viso 140 tūkst. žmonių gyvybių.
Hirošimos meras Kazumi Matsui, per kasmetinę ceremoniją stovėdamas parke, įrengtame šalia sprogimo epicentro, vėl paragino pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų ir perspėjo dėl kylančios nacionalizmo grėsmės.
Nors neminėjo konkrečių valstybių, jis perspėjo, kad „kai kurios šalys atvirai reiškia egoistišką nacionalizmą ir modernizuoja savo branduolinius arsenalus“.
Jos „iš naujo kursto įtampą, atlėgusią pasibaigus Šaltajam karui“, pridūrė K. Matsui.
Meras ragino uždrausti branduolinius ginklus, tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiais metais pažadėjo padidinti savo šalies branduolinį arsenalą.
„Jeigu žmonijos šeima užmirš istoriją ir nebestos į akistatą su ja, galime vėl padaryti siaubingą klaidą. Štai kodėl privalome toliau kalbėti apie Hirošimą, – pabrėžė K. Matsui. – Pastangos eliminuoti branduolinius ginklus privalo būti tęsiamos.“
Tačiau jo raginimas vėl pabrėžė prieštaringus Japonijos santykius su branduoliniais ginklais.
Japonijos pareigūnai nuolat pabrėžia esantys nusistatę prieš atominius ginklus, bet šalies gynyba yra priklausoma nuo JAV „branduolinio skėčio“.
Premjeras Shinzo Abe, kurio vyriausybė pasirinko neprisidėti prie Jungtinių Tautų Branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, per ceremoniją sakė, kad Japonija atsakinga už tiltų tarp branduolinių ir nebranduolinių valstybių statymą.
„Pastaraisiais metais tapo akivaizdu, kad tarp šalių iškilo nesutarimų, kaip toliau mažinti branduolinę ginkluotę“, – per ceremoniją sakė Sh. Abe, bet tiesiogiai JT sutarties nepaminėjo.
„Mūsų šalis laikysis savo (nusistatymo prieš branduolinius ginklus) principų, bet taip pat kantriai dirbs, kad taptų tiltu tarp abiejų pusių ir vadovaus tarptautinės bendrijos pastangoms“ sumažinti branduolinius arsenalus, pridūrė Japonijos lyderis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Japonija tapo dviejų JAV atominių atakų taikiniu. Pirmiausiai buvo subombarduota Hirošima, o po trijų dienų tokio paties likimo sulaukė Nagasakis.
Hirošimoje žuvo iš viso apie 140 tūkst. žmonių, o Nagasakio bombardavimas pareikalavo dar 74 tūkst. gyvybių.
Barackas Obama 2016 metų gegužę tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu Hirošimą ir jos Taikos parką.